Agnė Širinskienė: Apie draiskalus virš ministerijų

- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kreipėsi į Seimą, vyriausybę ir prezidentą su reikalavimu pašalinti visuomenę skaldančias LGBT+ bendruomenės vėliavas nuo valstybės institucijų pastatų. Kokia Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė apie tai?

- Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė šito klausimo, bet man asmeniškai akivaizdu, kad toks pigus „valstiečių" politikavimas yra bandymas atitraukti dėmesį nuo to, kad jie vis dėlto bendradarbiauja su konservatoriais siekdami užglaistyti kilusį informacijos apie pedofiliją nutekėjimo skandalą.

Tai buvo tiesiog politinis sprendimas, kai opozicijai pradėjo kilti klausimai, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjunga labai keistai elgiasi ir nepasirašo kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis, jog būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija. Būtent tuo metu jie iškelia šią savo iniciatyvą. Aš tai suprantu, kaip bandymą pabėgti nuo nepatogios temos - jie tiesiog iškelia kitą rezonansinį klausimą. Man dėl to apmaudu, nes pati „valstiečių" iniciatyva be abejo yra teisinga.

- Ar Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijos, kabinančios ant pastatų LGBT vėliavas, nedemonstruoja nederamo elgesio Lietuvos valstybingumo simbolių atžvilgiu? Ar nepažeidžia įstatymo?

- Tai, kas nuolat ar kartais kaba ant minėtų ministerijų pastatų, vėliavomis sunku pavadinti, nes jos mūsų heraldikoje nėra pripažįstamos kaip vėliavos. Tai tiesiog audinio gabalai, kurie turi tam tikrai siaurai žmonių grupei reikšmingą simboliką. Bet kad tie audinio gabalai su gėjų ir transvestitų ženklais yra kabinami aiškiai siekiant dirginti visuomenę, kurios daugumai nepriimtinos LGBT nuostatos, yra akivaizdu.

Kaip ir siekis demonstruoti tam tikras valdančiųjų atstovaujamas vertybes. Todėl galima pritarti „valstiečių" keliamiems reikalavimams užtikrinti tinkamą pagarbą valstybės simboliams bei galbūt inicijuoti įstatymų pataisas, kurios leistų pašalinti nuo valstybės institucijų pastatų tautos susiskaldymą skatinančias bei daugumos visuomenės nuostatų neatitinkančias gėjų ir transvestitų vėliavas.

- Prieš Vasario 16-ąją, kai, rodos, turėtume susivienyti, vis dar kariaujame - Seime, visuomenėje, socialiniuose tinkluose. Vienybė neįmanoma?

- Man džiugu, kad Seime vis tik pavyko surinkti parašus, kad būtų sušaukta neeilinė sesija. Tai pirmas ženklas, kad Lietuvoje pagaliau po dviejų metų Seimo opozicija sugebėjo vadovautis ne rietenomis, ne kažkokiomis asmeninėmis ambicijomis, ne kažkokiais kerštais vienas kitam ar nuoskaudomis, o susitarimu dėl bendro tikslo. Svarbu, kad mes kaip opozicija susivienijome ir padarėme tai dėl savo bendro darbo - galėsime dirbti ir posėdyje kartu, ir svarstyti projektus. Aš visą laiką pasisakau už vienybę ir bendrą darbą, todėl man labai keista, kai asmeninės politikų ambicijos užgožia viską.

Suprantu, kad susikaupia nuoskaudų, aš taip pat turiu nuoskaudų nemažai, bet vis dėlto tos asmeninės nuoskaudos ir asmeniškumai tikrai neturi trukdyti priimti valstybei svarbių klausimų, svarstyti juos laiku. Partijų konkurencija visada išliks, bet ji tikrai neturi būti tokia, kad pradėtų griauti ir opozicijos darbo pamatus, ir apskritai Seime priimamus svarbius sprendimus. Tikrai norėčiau, kad ta vienybė, kuri opozicijos gretose pagaliau pradėjo matytis (frakcijos pagaliau dirba kartu, derina projektus, darbotvarkes), išliktų ir būtų tam tikras stabilumo garantas.