Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su skulptoriumi Algirdu Kuzma.
- Sukūręs antkapinį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, turėjote planų įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą Čiobiškyje. Kaip pavyko? Ar jus, kaip ir daugelį, sustabdė pandemija?
- Seniai turėjome idėją sukurti paminklą miško broliams, kritusiems Čiobiškyje, Širvintų rajone. Norime pastatyti atminimo monumentą čia kovojusiai ir žiauriai išžudytai „Žalio velnio" brigadai, vadovaujamai Jono Misiūno-Žalio velnio. Čiobiškio, Lapelių, Musninkų bendruomenių iniciatyva buvo įkurtas paramos fondas „Čiobiškio ąžuolas", pradėtos rinkti lėšos, žemės ir kiti reikalai pradėti derinti su savivaldybe, tačiau „kovidas" viską sustabdė. Dabar, pavasarį, vėl ketiname atnaujinti darbus.
- Balandžio 18-ąją minima Tarptautinė paminklų apsaugos diena. Ar skulptoriai kaip nors tą dieną pažymi? Ar ši diena jums aktuali?
- Prisipažinsiu, niekada negirdėjau tokios dienos. Drįsčiau teigti, jog ši diena tarp skulptorių ne itin minima. Gal kur pasaulyje ji populiaresnė, turi savas tradicijas.
- Ar lietuviški televizijos kanalai pakankamai dėmesio skiria skulptūrai, viešosioms miesto erdvėms? Ar šviečiamųjų laidų apie meną reikia? Jas žiūrėtumėte?
- Aš gyvenu be televizoriaus, tad jokių laidų nežiūriu. Nes informacijos operatyvumu televizija negali konkuruoti su internetu. Bet iš pasisakymų, girdimų viešojoje erdvėje, suprantu, jog skulptūrai, kaip ypatingai meno rūšiai, skiriama nemažai dėmesio. Nuolat kalbama tai apie vieną, tai apie kitą skulptūrą, girdimi pasisakymai apie paminklus, kartais netgi labai aštrūs, todėl nepasakyčiau, kad ši meno sritis yra ignoruojama.
Nemanau, kad būtina skulptūrų gyvenimą stipriai akcentuoti televizijoje, nors apie paminklus, paminklines lentas įvairiose žiniasklaidos priemonėse kalbėti būtina. Jei norime gero rezultato. Nes skulptūroms reikia didelio visuomenės pritarimo ir sutarimo - juk paminklai yra ne vien skulptorių reikalas, tai yra ir istorikų, ir visų piliečių reikalas. Todėl apie paminklus (ir skulptūrinius, ir architektūrinius), apie mūsų istorinį paveldą, be abejonės, reikia kalbėti. Ir kiekvienam rasti savąjį santykį su šiuo menu.