1 nuotr.

Filosofas, publicistas dr. Vytautas Rubavičius. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

- Ar žiūrite televiziją?

- Be abejo, negalima atsilikti nuo pasaulio, turi žinoti, kas vyksta, pagaliau, kaip formuojamos ir valdomos visuomenės nuomonės. Būna, kad tiesos paieškos paskandinamos tarsi tiesos burbuluose - kad žmonės net negalėtų susigaudyti, kur čia tiesos blyksnis, o kur - viešųjų ryšių prekiniai pavidalai ir vaizdiniai.

- Kaip išsigryninate pateikiamą informaciją?

- Peržiūriu įvairius dalykus: ir laidas, ir žinias. Jų pateikimas yra svarbu. Jas lyginu su užsienio spauda, televizija. Matau, kaip informacija dozuojama. Manau, lietuvis žiūrovas negali susivokti, kas vyksta Europoje, iš viso net nežino, kas vyksta Lenkijoje. Žinios būna įvilktos į populizmo, anglų „brexitininkų“ įdarą. Vis tiek įdomu.

- Apie ką kalba televizija?

- Vyrauja bendra tendencija, kad viskas turi žmogų linksminti, jeigu nėra linksminančių dalykų, tai viskas nevertinga. Linksminimas reikalingas reklamai pritraukti. Net žinios kartais linksmina. O kiti dalykai turi žmones „siaubinti“, nes siaubingi vaizdiniai taip pat žmogų patraukia. Štai tokios žirklės. Turime suvokti, kad visa žiniasklaida yra verslas.

- Ar tikrai šiuolaikiniam žiūrovui reikia tik linksmybių?

- Žiūrovas nėra atsiejamas nuo visos terpės. Kai pradedama kalbėti, esą žiūrovas renkasi... Žiūrovas nelabai ką renkasi, nes viskas beveik vienoda. Skiriasi tik išmonė, kokybė, intelektinis krūvis.

Lietuvos išskirtinis bruožas, kad pas mus visai nebelikę analitinių laidų, kur būtų surenkami ne ideologiškai angažuoti žmonės. Nes jei nesi liberalas ar nereiški savo pritarimo viešai, tarkime, genderizmo ideologijai, iš esmės tu esi nereikalingas didžiajai žiniasklaidai, televizijos formatams. Tik be reikalo trukdysi publikai „teisingai“ suvokti pasaulį.

Mes neturime ir politinių laidų, kuriose būtų aiškinamasi Lietuvos vidaus, užsienio politika. Mes nesuvokiame mus ištikusios demografinės katastrofos masto. Kartais žinutė kokia pasirodo, bet ji tuojau pat užgožiama kažkokiais imigracijos padaugėjimais - mat iš Londono vieną savaitę daugiau grįžo... Džiaukimės. Mes gyvename burbulų ir vienadienių žinelių pasaulyje. „Svarbu“, kokia Anglijos karalienės šunelio istorija. Ir ji bus didesnė už Sirijos tragediją.