V.Kontrauskas kviečia į unikalų muziejų

Dešimtys tūkstančių eksponatų

„Tokių muziejų kaip Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus pasaulyje yra labai mažai. Specializuotų muziejų, tokių kaip, pavyzdžiui, Duonos muziejus Rusijoje, Kavos muziejus Italijoje ar Marcipanų Vokietijoje, yra, tačiau apimančių visą kulinarijos kultūrą – vienetai. Mūsų su žmona įkurtame muziejuje yra daugiau nei 25 tūkstančiai eksponatų – porceliano indų, stalo sidabro, stiklo, keramikos dirbinių, kavos malūnėlių ir kt. Turime unikalią kulinarijos knygų kolekciją, kurią sudaro daugiau nei 2000 rašytinių šaltinių. Dar tiek pat esame sukaupę skirtingų kraštų meniu iš įvairių laikotarpių. Kadangi didikų valgomieji buvo puošiami meno kūriniais, muziejaus ekspozicijose yra senovinių valgomojo baldų, paveikslų bei skulptūrų. Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus kolekcija apima laikotarpį nuo LDK iki XX a. pabaigos. Daugelio daiktų ar įrankių, kuriuos galite pamatyti čia, tikrai neišvysite kituose šalies muziejuose - mūsų surinkta kolekcija yra labai įvairiapusiška ir vientisa, - pasakojo V.Kontrauskas.  - Neseniai ekspoziciją papildė ir bene didžiausia šalyje - 320 bezmėnų (svėrimo prietaisų) kolekcija.“

Išgelbėjo nuo sunykimo

Unikalią istorijos ir kultūros vertybių kolekciją V.Kontrauskas rinko maždaug 4 dešimtmečius. Jis įsitikinęs, kad dabar norintiems surinkti tokią įspūdingą kolekciją būtų labai sunku: „Daugelis vertingų daiktų neišliko. Pamenu, pats kolekcionuoti pradėjau paauglystėje, kai savo gimtinėje Šventežeryje (Lazdijų rajone) aptikau namų su pilnomis palėpėmis senovinių daiktų. Šiandien panašių nepaliestų palėpių jau nebėra. Nemažai vertingų daiktų sovietmečiu buvo sunaikinta, išmesta į sąvartynus ar išvežta iš Lietuvos. Dabar daugelis šių vertybių į Lietuvą sugrįžta tik dėl muziejininkų ir kolekcininkų entuziazmo.“

Muziejus įsikūrė unikalioje vietoje

2003 metais užregistravus muziejų, pirmoji ekspozicija nuo 2007 m. iki 2010 m. buvo eksponuojama Birštone „Karališkoje rezidencijoje“. Nuo 2010 m. Kontrauskai atidarė ketvirtą Europoje restoraną-muziejų „Ida Basar“ ir čia iki 2016 m. buvo eksponuojama įspūdinga kultūrinio paveldo kolekcija. 2015 metų muziejus persikėlė į sostinės senamiestyje (Bokšto g. 9) esančias patalpas. Praėjusių metų spalį ten duris atvėrė ir smuklė. „Etnologas, istorikas Libertas Klimka išsiaiškino, kad XIX a. pradžioje Vilniuje veikė daugiau nei 600 smuklių. Viena jų buvo įsikūrusi būtent Bokšto gatvės 9 numeriu pažymėtame name. Smuklę su žmona nutarėme atidaryti norėdami parodyti, kokia įdomi senųjų Lietuvos gyventojų - lietuvių, žydų, totorių, karaimų, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių - virtuvė bei jos patiekalai. Kas savaitę atsinaujinančiuose valgiaraščiuose siūlomi patiekalai pagaminti remiantis senoviniais receptais“, - sakė V. Kontrauskas. Muziejuje ir smuklėje rengiamos edukacinės programos apie stalo etiketą ir kultūrą moksleiviams, taip pat įvairios degustacijos. „Deja, jauni žmonės dažniausiai nebežino, kam vieni ar kiti daiktai buvo naudojami arba kaip jie vadinami. Taigi Kulinarijos paveldo muziejaus misija yra juos išsaugoti ateities kartoms“, - sakė muziejaus įkūrėjas.

Griauna mitus

Unikalus muziejus kasmet sulaukia vis didesnio lankytojų srauto. Vien nuo 2015 metų gegužės jį jau aplankė daugiau nei 20 tūkstančių lankytojų, šiemet vien „Muziejų nakties“ metu jame apsilankė 3000 svečių. Lankytojai negaili puikių atsiliepimų svečių knygoje. Daugelis jų pripažįsta, kad ekspozicija pranoksta jų lūkesčius.

„Daugelis nustemba, kad lietuviai galėjo turėti tokius indus ar įrankius. Iš tiesų mūsų istorija labai įdomi. Sovietmečiu buvo stengiamasi Lietuvą parodyti tarsi atsilikusią, baudžiauninkų tautą, valgančią bulves, blynus ar geriausiu atveju cepelinus. Džiaugiuosi, jog mudu su žmona stengiamės nupūsti dulkes nuo didingos šalies istorijos ir parodėme, kad mūsų didikai buvo gurmanai ir diktavo tam tikras madas Europoje, - sakė V.Kontrauskas. - Knygoje „Radvilų dvaro meniu“ rašoma, ką XVIII a. pabaigoje valgė mūsų didikai. Pavyzdžiui, 1783 m. sausį kunigaikščiui buvo pateikti tokie pietūs: migdolų sriuba, lydeka su krienais ir geltonuoju padažu, rauginti kopūstai su lydeka, kepti pyragėliai, karpis su seliavomis, ant grotelų keptas starkis. Visa tai – gurmaniški patiekalai. Iš tiesų, karalienės Bonos Sforcos dėka į mūsų kraštą iš Italijos atkeliavo labai daug dalykų – šakutė, artišokai, aliejus, marcipanai, virėjai, praturtinę didikų ir valdovų dvaro meniu. Galėčiau pažerti ir daugiau įdomių faktų, nes tai išties labai įdomi sritis, nors daugeliui tai dar „neatrasta žemė“. Žinių apie šią istorijos pusę labai mažai. Mūsų muziejus yra įvairių knygų leidimo bei studijų iniciatorius“. V. Kontrauskas yra įsitikinęs, kad būtent savo šalies istorija, kultūra, tradicijomis, etnografija ir paveldu esame unikalūs ir įdomūs užsienio turistams.

Visus V.Kontrausko kolekcijos eksponatus galite pamatyti užsisakę ekskursiją arba tiesiog užsukę į Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų, esantį Bokšto g. 9, Vilniuje nuo 9-17 val. darbo dienomis.

Parengta pagal priedą „Vasara“