- Buvote ugniagesys, dirbote su nekilnojamuoju turtu, dabar esate gidas. Ar lengva buvo savęs ieškoti?

- Man visą laiką patiko keliauti, savęs irgi ieškojau visur keliaudamas. Paskui supratau, kad tai nėra mano svajonių darbai. Kartą eidamas mieste pamačiau, kad renkama gidų kursų grupė ir per daug nesitikėdamas užsirašiau. Kursai mane labai įtraukė. Taigi viskas ir prasidėjo nuo gidų kursų. Kadangi domiuosi savo miestu Vilniumi, viską mečiau ir tapau gidu.

Turistams sudarinėju maršrutus rajoniniu principu. Pavyzdžiui, geografiškai pasižiūriu Markučius ar Lazdynus, ieškau čia įdomių objektų plačiąja prasme. Žinoma, tai neturi būti visiškai banalūs dalykai, jie turi turėti turinį, kultūrinį-istorinį pagrindą. Jeigu tai Panerių maršrutas, tai Panerių tuneliai, Panerių memorialas... Visgi vieno kriterijaus nėra, bandau žiūrėti, kas būtų įdomu eiliniams miestiečiams.

- Kiek ilgai tenka ruošti ekskursijų medžiagą?

- Čia lygiai tas pat, kiek truktų laiko gerai dainai sukurti. Būna, informaciją labai sunku rinkti, o būna, aptinki labai gerą šaltinį ir iš karto randi atsakymus į daugelį klausimų. Būna, kad tarp ekskursijos dalyvių atsiranda tokių, kurie patys domisi konkrečiais dalykais, jų papildymai man tikrai labai vertingi. Jei kalbame ne apie labai senus laikus, tai dalyviai net prisimena patys kai kuriuos įvykius ir juos papasakoja, - to nerasi nė viename šaltinyje.

Mano informacijos žvalgyba prasideda internete, paskui bibliotekos, archyvai, muziejai, moksliniai darbai. Objektai, kuriuos pristatau, yra labai nevienodo ištyrimo lygio.

- Jus patį Vilnius stebina?

- Vienos vietos neišskirčiau, bet labai nustebino Naujininkai, iš kurių, rodos, nieko nesitiki. Labai įdomus kampas, kaip buvo statomi Vilniaus miegamieji rajonai, blokiniai namai. Esu pravedęs 700 ekskursijų, galime dauginti iš 40 dalyvių, tai jau nemažai žmonių išeina. Dalyviai nori, kad bendrai būtų įdomu klausyti, pasakojimas turi būti įtraukiantis. Pats pasivaikščiojimas turi būti nei per ilgas, nei per trumpas. Žmonės tiesiog nori gerai praleisti laiką. Populiariausia ekskursija yra po Naujamiestį.

- Į kuriozines situacijas neteko pakliūti?

- Yra buvę, kad ekskursiją visą laiką sekė policija. Ekskursijoje Žvėryne buvo labai daug žmonių, jie nebetilpo ant šaligatvio. Vairuotojai pradėjo skambinti policijos pareigūnams, kad pažeidinėjamos Kelių eismo taisyklės.

- Ką darysite, kai išsemsite sostinę?

- Yra visokių minčių, apie kurias nesinori kalbėti, kad paskui neišeitų šnipštas. Bet Vilniuje dar yra daug ką kapstyti. Žinoma, gali atsirasti ir kiti miestai.

- Kaip jūsų gido patirtis realizavosi į dvi knygas, kurias išleidote apie Vilnių?

- Kai tu pasakoji kažką per ekskursijas, - tai vienas formatas. Tačiau knyga - visai kas kita. Per ekskursiją tu kalbi daug, bet norisi parodyti ir vizualinę medžiagą, senas nuotraukas. Taigi norėjosi tai, kas nepatenka į ekskursijas, sudėti į knygas. Knygose kalbama apie objektus, kurie sudėlioti į maršrutus, taigi žmogus pats vienas gali pakeliauti po Vilnių su knyga. Vienoje knygoje - Lazdynai, Paneriai ir taip toliau, kitoje knygoje - Naujamiestis, Žirmūnai, Karoliniškės ir taip toliau.

- Ar Vilniaus gidai šiuo metu išgyvena populiarumo piką?

- Vilniuje tikrai taip. Prieš 4 metus, kai pradėjau vesti ekskursijas, atrodė, kad nėra daug gidų, bet dabar konkurencija labai arši. Mąstau, kada gi tai nuslūgs? Bet man veiklos užtenka. Kurie įdeda širdį, tie visada turės darbo ir auditoriją.

- Galite pasakyti, kad save jau realizavote?

- Na, kol kas taip, bet ateitis visaip gali pasisukti.