respublika.lt

Vienintelis romanas ir pasaulinė šlovė (2)

2020 lapkričio 06 21:33:16
Milda KUNSKAITĖ

Šios rašytojos, parašiusios vienintelį, bet nepakartojamą, šedevrą, pavardė yra žinoma daugeliui. Ji yra romano „Vėjo nublokšti" autorė, o šis romanas Margaretos Mičel (Margaret Mitchell) vardą padarė nemirtingą. Pačios Margaretos gyvenimas taip pat buvo kupinas dramatiškų įvykių ir sudėtingų meilės istorijų.

×
nuotr. 2 nuotr.
Wikipedia.org nuotr.

 

Margareta Mičel arba tiesiog Pegi, kaip ją vadino artimieji ir draugai, gimė 1900 m. lapkričio 8 d. Atlantos mieste, pasiturinčioje advokato šeimoje. Rašytoja turėjo vyresnį brolį Stiveną. Iš tėvo pusės rašytojos šaknys siekia tolimąją Airiją, o iš motinos - Prancūziją. Šeimos galva buvo advokatas, kuris svajojo tapti rašytoju, bet jo svajonę įgyvendino dukra.

Nuo pradinių klasių Margareta pamėgo literatūrą. Jau mokykloje ji pradėjo kurti pjeses, kurios paskui buvo statomos mokyklos teatro scenoje. Labiausiai mergaitei patikdavo nuotykių ir meilės romanai. Bet būsimajai rašytojai sekėsi ne visi mokykloje dėstomi dalykai, štai matematika nesisekė visai. Margareta turėjo labai daug pomėgių, kurie šiaip jau yra būdingi berniukams: ji meistriškai jodinėjo, su malonumu įveikdama tvoras, ir mėgo karstytis po medžius. Tiesa, pomėgiai buvo įvairiapusiški, ji tobulai buvo įvaldžiusi ir tai, kas buvo būtina mergaitei - šokius ir pokylio etiketą. Buvo sunku nuspėti, kas jos laukia ateityje. Baigusi mokyklą, Margareta išvažiavo iš Atlantos ir įstojo mokytis toliau į Vašingtono seminariją, o vėliau - į koledžą Masačusetse.

Mokslus teko nutraukti mirus motinai. 1918 m. kilo gripo epidemija, ir moters nepavyko išgelbėti. Margareta grįžo į gimtuosius namus ir tapo visateise jų šeimininke. Šis kuklus šeimininkavimas neatitiko merginos gyvo charakterio. Ji daug kuo yra panaši į savo heroję Skarlet, kuri taip pat pasižymi ir moteriškomis, ir vyriškomis savybėmis ir yra pasirengusi drąsiems poelgiams. Jų likimai yra tokie panašūs, kad romaną „Vėjo nublokšti" beveik galima laikyti autobiografiniu.

Jau mokykloje Pegi susipažino su vaikinu vardu Henris. Jie pamilo vienas kitą ir ketino susituokti, bet tam nebuvo lemta įvykti - 1918 m. Henris kariavo Prancūzijoje ir ten žuvo. Sunkiai pergyvendama mylimojo mirtį, mergina bandė visą dėmesį skirti namų reikalams. Graži ir protinga mergina iškart sulaukė geriausių Atlantos jaunikių dėmesio. Vienas iš jų buvo Džonas Maršas (John Marsh), malonus ir išauklėtas vyrukas. Bet M.Mičel pasižymėjo stebėtinai nenuspėjamu charakteriu. Sutarusi vestuves su Džonu, ji staiga priėmė Berjeno Apšo (Berrien Upshaw) pasiūlymą tekėti. Margaretos pasirinkimas nustebino visus: jos išrinktasis buvo vienas iš „blogų vyrukų": vertėsi nelegalia alkoholio prekyba, buvo susijęs su kriminaliniu pasauliu ir pasižymėjo ūmiu būdu.

Mergina už jo ištekėjo 1922 m., bet laimės šeimoje nepatyrė. Jauna žmona neketino tapti namų šeimininke, pradėjo dirbti reportere laikraštyje „The Atlanta Journal". Kol Margareta iki vėlumos lindėdavo darbe, jos vyras linksmindavosi ir pramogaudavo su kitomis merginomis. Vyras dažnai mušdavo žmoną, visaip ją įžeidinėdavo. Margareta viską kentėjo, kol jos gyvenime vėl pasirodė buvęs jaunikis Džonas Maršas, visiškai nepanašus į pirmąjį Margaretos vyrą. Ramus, santūrus ir teisingas Džonas dievino savo Pegi. Jis ir padėjo perrašyti moters biografiją, tapti jai tuo, kuo tapo. Po dvejų santuokos metų būsimoji rašytoja išsiskyrė su savo netikėliu vyru ir 1925 m. įvyko kitos, kadaise planuotos, vestuvės.

Po metų M.Mičel dėl traumos metė darbą. Aktyviai ir mėgstančiai bendrauti Pegi namie buvo nuobodu. Ji labai mėgo skaityti, bet ir tai netrukus nusibodo. M.Mičel nutarė pati ką nors parašyti. Ją palaikė ir skatino rašyti vyras. Mylintis vyras žmonai padovanojo rašomąją mašinėlę. Džonas dirbo redaktoriumi vietos laikraštyje, tad sumaniai patarinėjo Margaretai dėl būsimo romano siužeto, ieškojo dokumentų, būtinų kūrinio tikroviškumui. M.Mičel romaną rašė 10 metų. Ji rašė iš širdies, niekam, išskyrus vyrą, savo kūrybos nerodydama. Apie knygos egzistavimą buvo sužinota tik tada, kai Atlantoje apsilankė didelės leidyklos redaktorius. M.Mičel jam parodė savo kūrinį, o šis iškart suprato, kad prieš jį - tikras briliantas, ir įkalbėjo rašytoją romaną išleisti. „Vėjo nublokšti" pasirodė 1936 m. vasarą.

„Vėjo nublokšti" sulaukė didelio populiarumo. Romano autorė pelnė prestižinę Pulicerio premiją, o kūrinio herojus imta visaip mėgdžioti - nuo šukuosenų iki elgesio. Garsus prodiuseris Deividas Selznikas (David Selznick) nusipirko teises jį ekranizuoti ir 4 metus triūsė, rašydamas filmo pagal M.Mičel romaną scenarijų, jai buvo siūloma pačiai filmuotis, bet moteris nesutiko. Į Skarlet vaidmenį pretendavo daugiau kaip 1400 aktorių, bet vaidmuo atiteko Vivjenai Li (Vivien Leigh). Melani vaidmenį filme atliko ne mažiau populiari aktorė Olivija de Hevilend (Olivia De Havilland), už šį vaidmenį pirmą kartą nominuota „Oskarui".

Margareta nebuvo pasirengusi netikėtam populiarumui. Jos vyras pats bendravo su žiniasklaidos atstovais, susirašinėjo rašytojos vardu. Gerbėjai ją atakavo su prašymu parašyti romano tęsinį ir atsakyti į visus jaudinantį klausimą - ar Retas grįš pas Skarlet? Bet M.Mičel buvo nepalenkiama - atsakydavo, kad tęsinio rašyti neketina ir, kol gyva, niekam to daryti neleis.

48 metų rašytoja netikėtai išėjo iš gyvenimo 1949 m. rugpjūčio 16-ąją: moterį partrenkė dideliu greičiu iš už posūkio išniręs automobilis, vairuojamas neblaivaus vairuotojo, kai ji su vyru ėjo į kino teatrą. Taip ir neatgavusi sąmonės, vieninteliu savo romanu išpopuliarėjusi rašytoja mirė ir buvo palaidota gimtojo miesto kapinėse.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertintumėte lyties pasirinkimo galimybę pase?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritartumėte skiepų paso idėjai, jei jį turėdami galėtumėte laisvai gyventi?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +7 C

+1 +6 C

 

+1 +7 C

+5 +11 C

+5 +10 C

 

+10 +14 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos