Prancūzų ekonomistas Tomas Piketis (Thomas Piketty), knygos „Kapitalas XXI a." autorius, teigia, kad ateityje turtingųjų ir vargšų atotrūkis tik didės, o dabar gyvename turtingiausių žmonių epochoje. Kas pasaulyje iš visų dabar gyvenančių žmonių yra turtingiausias, skrupulingai skaičiuoja žurnalas „Forbes", bet ankstesnių epochų turtuoliai taip ir liko nesuskaičiuoti. Šią neteisybę atitaisė „WhatCulture" specialistai: senovės turčių turtus, apie kuriuos išliko informacijos, jie pavertė šiuolaikiniais pinigais, atsižvelgdami į infliaciją ir kitokius niuansus. Štai kaip atrodo turtingiausių pasaulio žmonių per visą žmonijos istoriją sąrašas (turto didėjimo tvarka).

Kornelijus Vanderbiltas (1794-1877) - 138,5 mlrd. dol.

Pramonininkas Kornelijus Vanderbiltas (Cornelius Vanderbilt) buvo vienas pirmųjų didžiųjų JAV verslo magnatų. Jis gimė Niujorko valstijoje, neturtingų fermerių šeimoje. Metė mokyklą 11-os, o sulaukęs 16-os pareiškė tėvams, kad nori tapti jūreiviu. Tada mama pasiūlė sūnui sandorį: jis aria ir užsėja akmenuotą sklypą jų fermoje, o ji jam duoda pinigų laiveliui pirkti. Barža „Greitaeigė", kuria K.Vanderbiltas netrukus pradėjo vežioti pirmuosius keleivius, atsipirko per keletą mėnesių. Verslus vaikinas iškart nusipirko dar kelis laivus. Vykstant anglų ir amerikiečių karui, nepaisydamas blokados, K.Vanderbiltas jais gabendavo kontrabandinę vilną. Bet veiklaus Kornelijaus interesai neapsiribojo vandens transportu. XIX a. 9-ame deš. Kalifornijoje siaučiant „aukso karštligei", jis įsijungė į geležinkelių verslą ir galų gale sukūrė geležinkelio imperiją, apimančią didžiąją dalį Jungtinių Valstijų.

Henris Fordas (1863-1947) - 150 mlrd. dol.

Henris Fordas (Henry Ford) gimė airių imigrantų šeimoje,
16-os pabėgo iš namų ir įsitaisė dirbti mechaniku Detroite. Iš pradžių jis dirbo su broliais Dodžais, bet visada svajojo dirbti sau, tad juos paliko ir įkūrė kompanija „Henry Ford Company", kuri gyvuoja ir šiandien.

H.Fordas įvykdė revoliuciją automobilių pramonėje, 1908 m. pristatęs modelį T - pigiausią iš visų tada sukurtų, pristatomą kaip „Automobilis visiems". Taip pat revoliucingas buvo ir H.Fordo sprendimas darbuotojams mokėti didesnį atlyginimą, palyginti su konkurentais. H.Fordas dažnai vadinamas pirmuoju žmogumi, įdiegusiu konvejerinę gamybą, bet tai yra tiesa tik iš dalies. Konvejeriai buvo plačiai naudojami ir anksčiau, bet tik H.Fordas juos pritaikė gaminant techniškai sudėtingą produkciją, kuriai visą eksploatavimo laiką reikia techninės priežiūros - automobilį.

Pirmojo pasaulinio karo metais H.Fordo gamyklos priiminėjo karinius užsakymus: gamino dujokaukes, šalmus, lengvuosius tankus ir povandeninius laivus. Bet pats Fordas buvo pacifistas, tad pažadėjo, kad visus už karinius užsakymus gautus pinigus grąžins į JAV valstybės iždą, nes neketina pasipelnyti iš karo. Ir nors nėra jokios informacijos, padarė tai H.Fordas, ar ne, dėl tokio pareiškimo jis tapo tautos didvyriu.

Vilhelmas Užkariautojas (1035-1087) - 171 mlrd. dol.

Vilhelmas Užkariautojas, faktiškai įkūręs dabartinę Angliją ir pastatydinęs garsųjį Tauerį, buvo ir vienas turtingiausių visų laikų žmonių. Savo sūnums jis paliko - aišku, perskaičiavus dabartiniais pinigais ir atsižvelgus į tūkstantmetę infliaciją, - 171 mlrd. dolerių.

Vilhelmas buvo nesantuokinis, bet vienintelis Normandijos valdovo sūnus ir paveldėjo Normandijos hercogystę. Dėl jos, aišku, teko pakovoti, nes valdžia jam atiteko būnant vos 7 metų, o vietos didikai turėjo savų kandidatų į sostą. Po kelių tarpusavio vaidų, intrigų ir kruvinų susidūrimų dešimtmečių Vilhelmas įgijo tiek patirties, kad, 1066 m. mirus Anglijos karaliui Eduardui, nutarė pretenduoti į Anglijos sostą. Jis įsiveržė į Angliją, greitai nuvertė save karaliumi pasiskelbusį Eduardo vasalą Haroldą ir pradėjo vienyti Angliją, iš esmės tapdamas vieningos Anglijos valstybės įkūrėju.

Asafas Džahas VII (1886-1967) - 172 mlrd. dol.

Jo Aukštybė Miras Osmanas Ali Chanas Sidikis Asafas Džahas VII pinigų troško lygiai taip pat kaip titulų. Jis gimė 1886 m. ir tapo Haidarabado (dabar - Indijos provincija) valdytoju. Haidarabadas buvo didžiausia kunigaikštystė kolonijinėje Indijoje ir unikali tuo, kad XIX a. buvo vienintelė deimantų tiekėja pasaulyje.

1937 m. Asafas Džahas VII pasirodė ant žurnalo „Time" viršelio ir buvo įvardintas kaip turtingiausias iš tuo metu gyvenusių pasaulio turtuolių. 1948 m. Haidarabadą aneksavo naujoji nepriklausoma Indijos valstybė, bet Miras Osmanas Ali Chanas iki mirties buvo įtakingas ir neįtikėtinai turtingas. Reikia pasakyti, kad Asafas Džahas buvo apsišvietęs monarchas, rėmęs meną, mokslą ir švietimą. Per 37 jo valdymo metus Haidarabade atsirado elektra, keliai, geležinkeliai ir oro susisiekimo linijos, didelį dėmesį jis skyrė švietimui ir valstijoje įgyvendino švietimo reformą - pradinis mokslas tapo privalomas.

Nikolajus II (1868-1918) - 224 mlrd. dol.

Paskutinis Rusijos imperatorius įžengė į sostą 1894 m. Jo valdymo pradžioje Rusijos imperija buvo viena įtakingiausių pasaulio didžiųjų valstybių, bet paskui virto nuskurdusia, socialiai nestabilia, o prie to prisidėjo karai, badas ir revoliucija, padariusi galą Nikolajaus II valdymui. Vis dėlto caro asmeninių aktyvų vertė XXI a. pradžioje siektų per 200 mlrd. dolerių.

Endriu Karnegis (1835-1919) - 232 mlrd. dol.

Endriu Karnegis (Andrew Carnegie) buvo škotų kilmės amerikietis pramonininkas, XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje tapęs filantropijos pavyzdžiu. Kartu su tėvais iš Škotijos į JAV emigravęs Endriu dirbo įvairiausius darbus, kol įsteigė savo plieno gamyklą, o vėliau ji virto didžiausiu pasaulyje plieno koncernu „Carnegie Steel Company", vėliau pavadinta „US Steel".

E.Karnegis yra ne mažiau žinomas ir kaip filantropas. Jis parašė „Turto evangeliją", kurioje ragino turtuolius imtis labdaringos veiklos, finansavo garsiojo „Carnegie Hall" statybą Niujorke, įsteigė Karnegio korporaciją, Karnegio fondą už tarptautinę taiką, Karnegio institutą Vašingtone, Karnegio-Melouno universitetą ir Karnegio muziejų Pitsburge. O dar jo vardu yra pavadintas asteroidas.

Džonas Devisonas Rokfeleris (1839-1937) - 254 mlrd. dol.

Džonas D.Rokfeleris (John Davison Rockefeller), pirmasis oficialus „dolerinis" milijardierius žmonijos istorijoje, gimė Niujorko valstijoje 1839 m. komivojažieriaus šeimoje. Pradėjo dirbti nuo 7 metų, augino kalakutus ir kasdavo kaimynams bulves, o 16-os įsidarbino buhalterio padėjėju ir greitai buvo paskirtas buhalteriu. Bet sužinojęs, kad jo pirmtakas gaudavo 2000 dolerių, o jam buvo skirti tik 600,
Dž.Rokfeleris paliko firmą ir nuo tada dirbo tik sau.

Turtus jis susikrovė iš audringai besivystančios naftos pramonės. Jo bendrovė „Standard Oil" kontroliavo 95 proc. naftos gavybos Amerikoje. Tapusi monopolininke, „Standard Oil" pakėlė kainas ir tapo stambiausia šios šakos kompanija pasaulyje. Vėliau Dž. Rokfeleris padalijo ją į 34 firmas, likdamas jų visų savininku ir taip dar padidino kapitalą.

Dž.Rokfeleris valdė 16 geležinkelio ir 6 plieno gamybos bendroves, 9 nekilnojamojo turto firmas, 6 laivininkystės bendroves, 9 bankus ir 3 apelsinų giraites, o jo pavardė JAV tapo turtingumo sinonimu. Visą gyvenimą jis 10 proc. pelno skirdavo bažnyčiai. Pavyzdžiui, 1905 m. ši dalis siekė 100 mln. dolerių.

Rotšildų šeima - 262 mlrd. dol.

Rotšildų šeimai nėra lygių žmonijos istorijoje pagal turtus, galią ir įtaką. O viskas prasidėjo nuo vieno žmogaus. Iš Vokietijos kilęs žydas Majeris Amšelis Rotšildas (Mayer Amschel Rothschild), įsteigęs banką Frankfurte prie Maino, sukūrė tai, kas vėliau tapo šiuolaikine tarptautine finansų industrija. Jis pradėjo nuo antikvarinių dirbinių parduotuvėlės, kurioje buvo galima pasikeisti vienų Vokietijos kunigaikštysčių monetas į kitų, ir ji tapo pirmojo banko prototipu. Paskui Rotšildas dirbo asmeniniu Heseno-Kaselio kunigaikščio Vilhelmo IX bankininku. Leisdamas į apyvartą jam patikėtas kurfiursto asmenines lėšas, Rotšildas pradėjo organizuoti iki tol neregėto masto valstybines paskolas. Rotšildo vyresniojo darbus tęsė penki jo sūnūs, jo kapitalas dukart viršijo Prancūzijos banko aktyvus. Jo sūnūs išsivažinėjo po visą Europą ir vėliau sukūrė visą bankų tinklą.

Mansa Musa - 299 mlrd. dol.

Musa I arba Mansa Musa I buvo Malio imperijos valdovas, o ji jo valdymo laikais (1312-1337 m.) kontroliavo didžiąją Vakarų Afrikos dalį. Vakarų šalių literatūroje žinių apie Musą yra nedaug, bet arabų mokslininkai išsamiai aprašė jo valdymo istoriją. Jam karaliaujant Malio sostinė Timbuktu tapo intelektualiuoju ir komerciniu Afrikos centru, miestu su bibliotekomis ir universitetais, į kuriuos atvykdavo mokslininkai iš visų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Malio ekonomikos pagrindas buvo prekyba druska ir auksu. Taip pat pirkliai iš Malio gabendavo dramblio kaulą, Afrikos gyvūnų odas ir kailius. 2012 m. leidinio „Elebrity Net Worth" ekspertai Mansu Musą pavadino turtingiausiu žmogumi, kada nors gyvenusiu Žemėje.