respublika.lt

Tris broliukus priglaudęs Marius: Vos spėjame suktis, bet esame laimingi

(0)
Publikuota: 2020 gegužės 29 17:41:32, Marius KUITNIAUSKAS
×
nuotr. 1 nuotr.
Marius su žmona neslepia - pati pradžia nėra lengva, tačiau tėvystės džiaugsmas - nepamatuojamas. Asmeninio albumo nuotr.

Savo namų duris trims be tėvų globos likusiems broliukams atvėręs vilnietis Marius prisipažįsta - abu su žmona vos spėja suktis. Iššūkių ir pradžioje, ir dabar netrūksta. Tačiau visus sunkumus atperka galimybė gyventi prasmingą gyvenimą, tobulėti visomis prasmėmis. Vaikų auginimo iššūkiai, pasak Mariaus, padeda stiprėti ir santykiams šeimoje.

 

- Kaip nutiko, kad nusprendėte priimti į savo namus be tėvų globos likusius berniukus? Ar jie visi vienu metu pas jus apsigyveno?

- Sukūrę šeimą planavome turėti vaikų, tačiau bandymai susilaukti biologinių vaikų buvo nesėkmingi. Net ir po dirbtinio apvaisinimo operacijų, kurios tęsėsi keletą metų, vaikų nesusilaukėme. Tada ir nusprendėme įsivaikinti. Bet ne vieną vaiką, o iš karto du. Tai pasakėme ir socialiniams darbuotojams įtėvių ir globėjų kursuose. Kursams vos pasibaigus, jau važiavome į kūdikių namus susitikti su savo būsimaisiais vaikais. Skamba keistokai, tačiau iš karto žinojome, kad taip tapsime tikra šeima. Įvaikinimo procesas su kursais užtruko 10 mėnesių.

Vėliau, po kelerių metų, sulaukėme skambučio, kad mūsų įvaikinti berniukai turi brolį tuose pačiuose kūdikių namuose. Nors žmona labai norėjo mergaitės, bet sutikome paimti globai ir jų brolį. Čia procesas vyko greičiau, porą mėnesių, ir prieš kelerius metus mūsų šeimoje apsigyveno trečias broliukas.

- Kaip berniukai pas jus pateko, kaip vyko pats procesas? Iš kur sužinojote apie šiuos vaikus?


- Suradome po kopūstų lapais Dzūkijoje, tik jau ūgtelėjusius. (Juokiasi.) Lietuvoje apie globojamus ir įvaikinamus vaikus galima sužinoti tik gavus konkretų pasiūlymą. Negalima nueiti į Sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir išsirinkti pirmą patikusį vaiką, kaip kokį kačiuką iš veislyno. Įvaikinimo tarnybos atstovai atsiuntė porą nuotraukų elektroniniu paštu, charakteristikas. Mes sutikome juos įvaikinti. Tada gavome leidimą važiuoti į kūdikių namus, kur jie gyveno. Taip susipažinome.

Kadangi procesas su dokumentais užsitęsė, juos lankėme kiekvieną savaitgalį. Buvome svečio teisėmis parsivežę ir namo. Per Jonines įvyko teismo procesas ir juos leido įvaikinti. Tada parsivežėme namo visam laikui. Apie trečiąjį brolį informavo įvaikinimo tarnybos darbuotojai. Gavome nuotrauką, nuvažiavome, sulaukėme teismo ir jį parsivežėme. Taip vyksta procesas.

- Kokia buvo vaikų gyvenimo pas jus pradžia? Ar buvo adaptacijos, kitokių problemų?


- Šokas. Ir tėvams, ir vaikams... Tėvams šokas, kad iš karto pasikeičia gyvenimas. Vieną dieną gyvenome normalų bevaikės poros gyvenimą, o kitos dienos vakare jau vakarienę ruošėme ne dviem, o keturiems, guldėme į lovytes du berniukus šalimais.

Kaimynams irgi kilo nemažai klausimų, iš kur tie ūgtelėję vaikai - pirmuosius berniukus įvaikinome 2,5 ir 3,5 m. amžiaus.

Vaikams šokas dėl pasikeitusios aplinkos. Jie nebuvo matę automobilio, lifto, o ir maudynės vonioje buvo katastrofa, ne džiaugsmas. Mane vadino „mama“, kaip ir kitus dėdes, su kuriais noriai bendravo. Vaikai suaugusiųjų nebijojo, tačiau pamatę balandį kieme klykė nesavu balsu „įkąs, įkąs!“. Net baisu pagalvoti, ką iki tol jie buvo patyrę, jei paniškai bijojo bet kokių gyvūnų ir vandens...

- Kas jums šiuo metu yra sunkiausia auginant berniukus?


- Šiuo metu vyriausieji pradeda jausti paauglystės simptomus. O mažasis sparčiai iš jų mokosi. Skaudu tai, kad mes vis niekaip negalime tapti jiems autoritetais, iš kurių jie imtų pavyzdį.

Kita vertus, kodėl turėtų? Suaugusieji jų gyvenimą pavertė pragaru jiems esant mažiems, tad kodėl jie jais turėtų tikėti dabar? Suaugusieji nuvilia, kažko reikalauja, trukdo išdykauti, verčia mokytis, tvarkytis namus. Be to, esame skirtingų kartų atstovai, tad konfliktas yra natūralus. Bandome konstruktyviai spręsti konfliktus.

- O kas atsitiko berniukų biologiniams tėvams?


- Berniukų biologinė motina yra socialinėms tarnyboms gerai žinoma, pametusi 8 vaikus. Jai vaikų neatiduoda jau gimdymo namuose, tad visi jos pagimdyti vaikučiai keliauja į kūdikių namus nuo pat mažumės. Alkoholis jai mielesnis nei vaikai. Vaikams aiškiname, kad ji tik pagimdė juos ir atidavė į kūdikių namus, o mes ten juos suradome. Jei kažkada vėliau norės savo gimdytoją surasti - padėsiu. Mes esame šių vaikų tėvai.

- Kodėl nusprendėte berniukus įsūnyti? Ar ketinate įsūnyti ir trečiąjį?


- Įsisūnyti vaikus norėjome dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, norėjome suteikti jiems savo pavardę. Tada niekam nereikia aiškinti, kodėl pavardė skirtinga. Žmonės dažnai įsitikinę, kad tai vaikas iš kitos santuokos, tačiau pamatę teismo nutartį dėl globos, nustemba.

Dar viena priežastis buvo socialinių tarnybų vizitai. Dabar mažąjį lanko socialinės darbuotojos kartą per metus. Nors vizitai reti, tačiau šiokį tokį stresą šeimoje jaučiame. Dar viena priežastis - baimė, kad gimdytoja pasikeis ir juos grąžins jai. Bet dabar ši priežastis atrodo nebereikšminga, nes per tiek metų ta moteris nerodė jokių pastangų keistis ar kurti gerovę savo vaikams. Priešingai, paliko mums dar vieną sūnų.

Įsisūnyti trečiąjį žadame vėliau. Valstybės parama, kuri dabar yra mokama už globojamą vaiką mums yra tikrai svari. Iš visų gaunamų vaikų pinigų visi trys broliai ne kartą atostogavo Egipte ir Turkijoje, Lietuvos pajūryje, taip pat vyresnieji vasarą lanko bent po 2-3 stovyklas. Jau nekalbu apie reikalingus daiktus - telefonus, kompiuterius, dviračius, taip pat pramogas, kurias mūsų vaikai saikingai gauna.

- Ką patartumėte žmonėms, kurie galvoja į savo namus priimti be tėvų globos likusius vaikus, bet nesiryžta?

- Taip suteiksite savo gyvenimui prasmę. Vaikų atsiradimas atveria galimybes dideliems iššūkiams ir tobulėjimui. Priėmęs į šeimą du pirmuosius vaikus, staiga turėjau išmokti vaikų psichologijos, maisto gaminimo, o vėliau tapau visų dalykų pedagogu, nes vis dar reikia padėti ruošti namų darbus...

Žmona tapo ir medike, ir auklėtoja, ir animatore. Tikrai turėjome tobulėti kiekvienoje srityje. Per koronaviruso pandemiją likę namuose nėrėmės iš kailio, kad užimtume nuobodžiaujančius vaikus.

Jei norite išvengti nuobodžios gyvenimo rutinos, priimkite į savo namus vaikų. Liūdna nebus. Jei dabar per metus sau keliate 10 tikslų, tai su vaikais reikės kelti dar daugiau.

Nemeluosiu - ir lengva nebus. Įsitikinsite, kad šeima jus palaiko. Tvirta šeima yra būtent ta aplinka, kurioje turi augti tokie vaikai.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s