Amerikietiškos svajonės vedina

Ji gimė Stanievičiuose, netoli tuo metu Lenkijai priklausiusio Grodno miesto (šiandien tai Baltarusijos Gardinas). Baigusi mokyklą, Basia Piasecka įstojo į Vroclavo universitetą, jį baigusi apsigynė menotyros magistro disertaciją, bet galimybių įsidarbinti Lenkijoje taip ir nematė.

1968 m. Basia Piasecka išvyko už vandenyno ieškoti geresnio gyvenimo. Gautąjį diplomą ji paslėpė kuo giliau, suprasdama, kad bent iš pradžių JAV jo neprireiks, nes tikrai neprisieis dirbti meno srities eksperte. Darbo ji nebijojo ir buvo pasirengusi daug kam, kad tik pagaliau kaip nors išsikrapštytų iš skurdo. Basia nemokėjo angliškai, o visas jos turtas buvo 100 dolerių, kuriuos pavyko susitaupyti.

Tikriausiai ji gimė po laiminga žvaigžde, nes netrukus, vos atvykusi į Ameriką, ji buvo priimta tarnauti Džono Sjuardo Džonsono (John Seward Johnson), Roberto Vudo Džonsono I, vieno iš korporacijos „Johnson & Johnson“ steigėjų, namuose. Merginą, kuri angliškai mokėjo vos keletą frazių, kambarine pasamdė Dž.S.Džonsono žmona Estera Andervud (Esther Underwood). Bet greitai Basia sugebėjo kilstelėti savo asmeninį reitingą namų šeimininko akyse.

Iš kambarinių - į žmonas

Darbdavio namuose ji beveik nekalbėdavo, vien uoliai darbavosi. Bet kartą universitete įgytos žinios tiesiog neleido jai nutylėti. D.S.Džonsonas nusipirko dar vieną paveikslą savo kolekcijai ir didžiuodamasis jį visiems rodė. Bet Barbara, kuri tuo metu jau buvo pramokusi angliškai, staiga pareiškė ponui Džonsonui, kad jis aiškiai permokėjo už tą meno kūrinį. Kai namų šeimininkas pareikalavo paaiškinti, ką ji turinti omeny, kukli kambarinė milijonierių nepaprastai nustebino. Pasitelkusi visas įgytas žinias ir operuodama tik faktais ir datomis, ji sugebėjo įrodyti: įsigytąjį paveikslą nutapė ne pats meistras, o tik jo mokinys.

Paaiškėjus, kad niekuo neišsiskirianti kambarinė turi menotyros magistro diplomą, Džonas Basią paskyrė savo konsultante meno klausimais ir nuo tada niekada nepirko paveikslų, nepasitaręs su savo padėjėja.

Netrukus dalykiniai darbdavio ir jo žavios darbuotojos santykiai peraugo į meilės ryšį. B.Piasecka pasirodė jo namuose vos prieš aštuonetą mėnesių, o Dž.S.Džonsonas jau specialiai jai išnuomojo butą ir pradėjo skyrybų procesą. 1971 m. D.S.Džonsonas ir Barbara Piasecka oficialiai susituokė. Po jaunikio skyrybų su ankstesne žmona buvo praėjusios vos 8 dienos.

Pelenė, tapusi turtuole

Tuokdamasi Basia buvo 34-erių, o jos vyrui - jau 76-eri. Jie specialiai nekvietė į vestuves nė vieno iš šešių Dž.S.Džonsono vaikų.

Barbaros gyvenimas po vestuvių kardinaliai pasikeitė. Ji stoiškai klausydavosi ilgų vyro tiradų apie nežemiškas civilizacijas arba apie jo pageidavimą būti palaidotam jachtoje, vandenyne, niekada jam neprieštaraudavo, tik pritariamai linkčiodavo galva. Ji visada buvo santūri ir romi, visada draugiška ir geranoriška. Atsidėkodamas už malonų būdą ir rūpinimąsi juo, sutuoktinis Basiai leido jo pinigus leisti savo nuožiūra.

Ji darė tai visiškai nesivaržydama ir neribodama savo norų. Netrukus jų garaže atsirado naujų automobilių, netikėtai nuosavybės teise buvo įgyta sala, nekilnojamojo turto Italijoje ir Floridoje bei neįtikėtinai brangi sodyba Naujajame Džersyje, Amerikai labai egzotišku pavadinimu „Jasna Polana“. Bet didžiausia jos aistra tapo senoviniai dirbiniai ir meno kūriniai, apie kuriuos Barbara gerai nusimanė. Per 11 metų, kuriuos nugyveno su vyru, Barbara spėjo įgyti puikią kolekciją, kurią sudarė senovės meistrų paveikslai, antikvariniai baldai, tarp jų - paties Liudviko XVI sekreteras ir Rafaelio priešinys. Ekspertai dar D.S.Džonsonui esant gyvam jo žmonos kolekciją vertino šimtu milijonų dolerių.

Deja, visi brangūs antikvariniai daiktai ir paveikslai Džonsonų namuose atrodė visiškai neharmoningai: aplink baseiną buvo sustatytos antikinės statulos, o apie jas viskas tiesiog švytėjo nuo auksinių ir sidabrinių puošmenų. Jų sodybos „Jasna Polana“ teritorijoje buvo įrengta slėptuvė, jeigu kartais kiltų trečiasis pasaulinis karas, buvo atskirų statinių su specialiai įrengta šildymo sistema: namas šunims ir šiltnamis orchidėjoms. Vėliau paaiškėjo, kad Barbara per metus išleisdavo daugiau negu Didžiosios Britanijos karalienė, bet jai pačiai tai mažai rūpėjo.

Svarbiausia, kad sutuoktinis jai nieko neatsakydavo ir mėgavosi jos jaunatviška išvaizda ir maloniu būdu. Ji sumaniai tvarkėsi namuose, patarnautojais samdė savo buvusius tėvynainius, kai kada aukodavo labdarai ir net sugebėjo vyrą sutaikyti su jo atžalomis.

Paskui Džono sveikata smarkiai pašlijo, jam buvo diagnozuota ne viena liga, tarp jų onkologinė. Atkakliai sklido gandai, kad tą valandą, kai Džonas jau merdėjo, o daugybė gydytojų bandė jį gaivinti, jo žmona gretimame kambaryje ramiai sklaidė „Sotheby‘s“ katalogą.

Beje, tuos gandus galėjo paskleisti Dž.S. Džonsono vaikai, kurie pasijuto įžeisti ir nusivylę, kai sužinojo apie tėvo sprendimą palikti juos be palikimo. Visą savo turtą, vertinamą beveik puse milijardo dolerių, D.S.Džonsonas užrašė Basiai.

Paskelbus testamentą, ilgai buvo bylinėjamasi, ir teismuose publika sužinojo daug negražių faktų apie Džonsonų šeimą. Galų gale, išmokėjusi tam tikrą sumą vyro paveldėtojams, apmokėjusi teismo išlaidas, sumokėjusi advokatams ir palikimo mokestį, B.Piasecka liko 350 mln. dolerių savininkė.

Vėliau Barbara kelis kartus padidino savo turtą ir 2007 m. „Forbes“ turtingiausių planetos žmonių reitinge užėmė 149-ąją vietą. Paskutinius gyvenimo metus ji leido Monake, o savo mylimoje sodyboje „Jasna Polana“ atidarė užmiesčio klubą. Barbara Piasecka Džonson mirė 2013 metų balandžio 1 d. gimtojoje Lenkijoje, iš kurios kadaise išvyko į užjūrį ieškoti laimės.