Žinomas aktorius ir režisierius Tomas Henksas (Tom Hanks, 55) idealiai tinka apibūdinti tikrajai amerikietiškai dvasiai: tinkamai žiūrintis į gyvenimą geras vyrukas, įkūnijęs garsiąją amerikietišką svajonę.
Likimo apdovanotas
Jo biografija - tiesiog pavyzdinė. Gimė paprastoje šeimoje, tėvas buvo restorano virtuvės šefas, mama - padavėja. Tomas buvo trečiasis vaikas šeimoje, po jo gimė dar vienas brolis. Kai jam buvo penkeri, tėvai išsiskyrė, ir trys vyresnieji vaikai buvo priteisti tėvui. Tėtušis dažnai kraustydavosi iš vienos vietos į kitą, keitė drauges, taigi Tomui teko gyventi ne vienoje "sudėtinėje" šeimoje. Bet jokios tragedijos iš to niekas nedarė.
Tomas vaikystę prisimena kaip nepaprastai puikų gyvenimo laikotarpį. Tiesa, nors jo šeima ir buvo eiliniai amerikiečiai, vis dėlto Henksai labiau už kitas šeimas galėjo didžiuotis savo kilme, mat giminės pradininkas Džonas Henksas (John Hanks) yra 16-ojo JAV prezidento Abraomo Linkolno (Abraham Lincoln), tikro amerikiečių nacijos didvyrio, proproprosenelis iš motinos pusės.
Kaip ir garsusis protėvis, T.Henksas taip pat sugebėjo nemažai pasiekti: jo galimybės buvo panašios kaip milijonų kitų berniukų, užtat troškimas pasiekti užsibrėžtą tikslą, matyt, buvo gerokai stipresnis už kitų. Ir likimas įvertino Tomo pastangas, apdovanodamas jį sėkme. O be sėkmės, kaip žinoma, aktorius negali - kartu su talentu ir darbštumu ji yra būtina karjeros prielaida.
Pirmieji apdovanojimai
Mokykloje Tomas susižavėjo teatru, lankė aktorystės pamokas, dalyvaudavo mėgėjų spektakliuose. Baigęs mokyklą įstojo į Kalifornijos universiteto Dramos skyrių, toliau vaidino mėgėjų spektakliuose, bandė laimę televizijoje. Būtent viename iš televizijos šou Tomą ir pastebėjo režisierius Ronas Hovardas (Ron Howard). Vaikinas jam patiko ir Hovardas paprašė Henkso paskaityti filmo, kurį ruošėsi statyti, scenarijų. Tai buvo Hanso Kristiano Anderseno pasakos apie Undinėlę perdirbinys ("Purslai").
R.Hovardas pasiryžo T.Henksui patikėti pagrindinį šaunaus vaikino, įsimylėjusio Undinėlę ir išgelbėjusio ją iš godžių medikų eksperimentuotojų letenų, vaidmenį. Filmas pasisekimą turėjo, T.Henksas taip pat patiko publikai ir tapo graibstomu aktoriumi vaidinti vadinamuosiuose šeimos filmuose - romantinėse komedijose, melodramose.
Pagrindiniai vaidmenys filmuose "Didelis", "Terneris ir Hučas" ir "Nemiegantys Sietle" T.Henksą labai išpopuliarino. Juose jis sukūrė šaunaus amerikiečio paveikslą - linksmo, gero, sentimentalaus. O ir T.Henkso išvaizda tam labai tiko: jis ne gražuolis, bet, kaip sakoma, simpatiškas. Tačiau tikras triumfas Tomo dar tik laukė priešakyje. Robertas Zemeckis, dar vienas filmų meistras, į kino sales sutraukiančius minias žiūrovų, pastebėjo, kad jis ne tik puikiai sugeba vaidinti komedijose ir melodramose, bet ir pasižymi neabejotinu draminiu talentu. Režisierius T.Henksui skyrė pagrindinį vaidmenį filme "Forestas Gampas". Filmas tapo tikra sensacija, greitai įgijo kultinio statusą, o T.Henksas gavo "Oskarą" ir įsitvirtino kino olimpe.
Šeimos žmogus
Jis - mylimas Holivudo "didžiūnų", diktuojančių kino madas, aktorius. Jį filmuoja Stivenas Spylbergas (Steven Spielberg - "Gelbstint eilinį Rajeną", "Pagauk, jei gali", "Terminalas"), Robertas Zemeckis ("Prarastasis", "Žalioji mylia"), Ronas Hovardas patikėjo jam pagrindinius vaidmenis "Da Vinčio kode" ir "Angeluose ir demonuose". Už pastarąjį T.Henksas gavo rekordinį honorarą - 51 mln. dolerių (124,95 mln. litų).
Tačiau karjera T.Henksui - dar ne viskas. Jis - tikras šeimos žmogus. Jo pirmoji santuoka su aktore Samanta Liuis (Samantha Lewes) truko 9 metus, jiedu susilaukė dviejų vaikų. Sūnus Kolinas - jau populiarus JAV aktorius, dukra Elizabet taip pat filmuojasi. Antrąją žmoną Ritą Vilson (Rita Wilson), taip pat aktorę, Henksas sutiko viename televizijos šou. Su Vilson aktorius taip pat susilaukė dviejų vaikų - Česterio ir Trumeno. Tomas ir Rita meilėje ir santaikoje gyvena jau per 20 metų.
Tai, ko gera, viskas, ką galima pasakyti apie T.Henkso asmeninį gyvenimą: nė vieno skandalo ar romano su seksualia kolege arba kokia nors kita garsenybių pasaulio atstove. O dar T.Henksas prisipažįsta: "Daugelis, eidami gulti, sako sau: šiandien buvo gera diena. O aš, prieš užmigdamas, nuolat analizuoju ir klausiu savęs: ar šiandien nepadariau nieko bloga? Nieko nesugadinau?" Toks tad geras vyrukas su tvirtu stuburu!
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"
