„Teleloto“ vedėjas Tadas Rimgaila: Džiaugiuosi šiuo amplua

- Ką jums reiškia „Teleloto“ vedėjo amplua?

- Pirmais metais į „Teleloto“ vedėjus atrankoje nepaėmė, bet kai gavau kvietimą antrą kartą, pasirodžiau žymiai geriau, taigi gavau vedėjo pareigas. Jau darbuojuosi trečią sezoną ir labai džiaugiuosi dėl to. Kai vedi privatų vakarėlį, dažniausiai improvizuoji, o čia - nėra vadinamųjų šiukšlių tavo burnoje, viskas labai konkretu. Žinoma, smagioji „Teleloto“ laidos dalis yra bendravimas su žaidėjais - gali jau iš savęs sakyti, ką nori, - tai labai smagu. Žaidimo vedimas yra kartu ir taisyklės, ir laisvumas.

Prieš pačios laidos filmavimą šiek tiek pasikalbame su žaidėjais, kad jie laisviau jaustųsi. Natūralu, kad ne kiekvienas, atvykęs į studiją, kur pilna kamerų, jaučiasi patogiai. Būna žmonių, kurie jaučia didelę baimę ir net prireikia vaistų nusiraminti.

Mes, vedėjai, matome įvairius žaidėjus, ir jaunus, ir vyresnius. Ir labai džiaugiamės, kad jiems pasiseka.

- Jūsų, vedėjų, deklaruojamas džiaugsmas - tikras?

- Daug kas klausia, o kodėl gi mes džiaugiamės kartu su laimėtojais studijoje? Kaip kodėl? Iš tiesų aplanko labai geros emocijos, juk taip smagu, kai žmogus laimi automobilį ir aš galiu įteikti raktelį.

- Kokios žaidimo rungtys dalyviams įdomiausios?

- Pačios įdomiausios žaidimo rungtys yra tos, į kurias jie būna pakviesti. Labai įdomus korio žaidimas, kuriame galima laimėti mašiną arba pinigų.

- Ar dar pasitaiko gandų apie žaidimą?

- Būna tokių mitų, kad žmogus mašiną gauna be vidinės apdailos. Tenka išgirsti visko. Bet iš esmės čia yra griežtos taisyklės ir skaidrumas, žaidimus stebi ir speciali komisija.

- Laimėjimai žmonėms nesusuka galvos?

- Būna, kad į studiją žmonės atvyksta ne po vieną kartą, jų paklausiame, ar dar turi laimėtą mašiną, dažnu atveju žmonės pasako, kad ir šiandien tą automobilį vairuoja. Kiti sako, kad pardavė. Tai priklauso nuo mašinos, kokią laimi. Žmonės sako, kad prabangių mašinų privengia, turėti paprastesnę - ramiau. O už laimėtus pinigus dažniausiai norima keliauti. Tačiau laimėtojai sąmoningėja, žino, kaip tinkamai tuos pinigus leisti.

Dalis žmonių azartiški, tačiau dauguma į mūsų žaidimą žiūri kaip į lengvą pramogą. Aš pats vaikystėje žaidžiau su tėvais „Teleloto“, braukydavau tuos langelius, tai būdavo tokia šeimos pramoga. Jei važiuoju kur nors vesti renginių, kitiems nuperku bilietų.

- Neskaudėtų širdies, jei kiti laimėtų, kai pats dovanojate?

- Ne, juk bilietas milijono nekainuoja. Tai ko gi čia gailėti?

- Loterijos vedėjo pareigos jus praturtino karjeros prasme?

- Televizija iš principo yra vieta, kurioje įgauni įdomesnės praktikos. Nebandai iškalbėti milijoną žodžių per minutę, nes to nereikia. Dirbti su kamera yra neįkainojama patirtis. Dalyvaudavau TV projektuose, bet tos kameros buvo kažkas baisaus. O dabar - natūralus dalykas.