Nors naujausios technologijos sparčiai žengia į priekį, o daugelis jaunuolių vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių, knyga vis dar išlieka didžiosios išminties skrynia. Apie skaitymo kultūrą, jos pilnatvę ar skurdą, kultūringą žmogų ir knygos reikšmę pasakojo gerai žinomi asmenys.
Graužia nuo vaikystės
Menininkė ir laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė kalbėdama apie knygas jaučiasi kaip žuvis vandenyje. "Skaitymas leidžia dalyvauti autoriaus vaizduotės vingiuose, išgyventi kitą patirtį. Kai žmogus gali susikurti atskirą pasaulį, tai stebuklas popieriuje. Man sunku girdėti, kai žmogus atsisako skaitymo džiaugsmo", - sakė Nomeda.
Menininkė nėra maniakė, kuri skaito viską iš eilės. "Numesti knygą galiu net dėl netinkamo, nesklandaus ar erzinančio vertimo. Mane traukia gražios knygos. Esu gerų knygų žiurkė nuo vaikystės. Kai pajutau šio malonumo skonį, tai ir nesustojau skaityti. Dabar taip pat mėgaujuosi vaikiška literatūra. Knyga "Merė Popins" tiesiog nuostabi. Vaikiško kūrinio autorė visiems laikams išliko atmintyje kaip žavi ir labai moteriška rašytoja", - pasakojo buvusi televizijos laidų vedėja.
Nomeda skaito įvairias knygas. "Atmintyje giliai įsirėžęs Romenas Geris (Romain Gary) ir jo knyga "Aitvarai". Neseniai nusipirkau dizaino knygą. Dabar skaitau Elizabetės Gilbert (Elizabeth Gilbert) "Valgyk. Melskis. Mylėk". Šis kūrinys parašytas dienoraščio ir užrašų forma. Nors labiau patinka meninės knygos, kai autorius žino, kaip išdėlioti žodžius. Mėgaujuosi skaitymu ryte gerdama kavą. Kartais kūrinį padiktuoja ir nuotaika. Skaitau labai greitai. Dėl to kartais grįžtu atgal, nes tekstas būna nepakartojamas ir norisi kelis kartus perskaityti tam tikrą gabalą", - tvirtino menininkė.
N.Marčėnaitė pabrėžė, kad knyga yra atsakymas į iškilusius klausimus. "Suaugusieji stengiasi jaunimą pamokyti, tačiau daliai vaikų pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, nes nėra subrendęs poreikis skaityti. Perskaitęs didžiulę knygą protingesnis nepasidarysi, jei to nesieksi", - sakė moteris.
Sukaupė per 3 tūkst. knygų
Aktorius Jonas Braškys teigė, kad knyga jam yra draugas, su kuriuo galima patylėti ir pakalbėti. Ji - kaip gyvas žmogus. "Šis nuostabus daiktas turi kantrumo, visada gali palaukti ir lieka toje pokalbio vietoje, kurioje palikai. Į suaugusiųjų knygų pasaulį įžengiau labai anksti. Skaitydavau vyresniems broliams padovanotas knygas. Šiuo metu esu sukaupęs per 3 tūkst. knygų, tiksliai net nežinau. Lentynose nėra nereikalingų, nes tokias išdalijau", - sakė J.Braškys.
Aktorius išdavė, kad labiausiai mėgsta skaityti autobuse, nors ir akys genda. Taip pat vienatvėje. "Turiu blogą ligą - negaliu pasinerti į knygą, kol neįvelku jos į odinį aplanką su skirtuku. Pliko kūrinio niekaip negaliu imti rankomis. Svarbu, kad rankos būtų švarios. Jei skaitau kambaryje, privaloma tvarka. Mėgaujantis knyga virtuvėje privalo būti suplauti indai. Kitaip neišeina atsiduoti ir įsijausti į kūrinį", - tvirtino J.Braškys.
Vyras sakė, kad knygas skaito net po kelis kartus. Vieną knygą iš ilgesio perskaitė penkis kartus. Aktorius juokavo, kad ją beveik išmoko atmintinai. "Šiuo metu skaitau antrą kartą Nobelio premijos laureato Džono Steinbeko (John Steinbeck) darbą "Mūsų nerimo žiema". Įdomu palyginti, kaip seniau supratau autoriaus mintis ir kaip dabar. Mėgaujuosi Lietuvos autorių kūryba. Visuomet nekantriai laukiu Romualdo Granausko darbų. Didžiulį įspūdį paliko Tomo Mano (Thomas Mann) "Juozapas ir jo broliai", "Užburtas kalnas". Rašytojo Umberto Eko (Umberto Eco) darbai patinka dėl jo intelektualumo ir žaidimo", - nesibaigiantį sąrašą dėstė aktorius.
Anot J.Braškio, skaitymas - įdomus ir keistas dalykas. "Vieną kartą tiesiog ryji, o kitą visiškai sunku skaityti. Jei perskaitęs nepamenu knygos, tokio rašytojo darbų nebeperku, nes tai tik laiko gaišimas. Džiaugiuosi, kad visi šiuo metu vėl grįžome prie skaitymo. Daugelis atsisako vaizdų, kompiuterio ir renkasi knygą", - tvirtino vyras.
Knyga keičia požiūrį
Laidų vedėjai Palmirai Galkontaitei knyga - būtinas dalykas. Jai skaitymas yra ne tik laiko praleidimas, bet ir galimybė atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į kitą pasaulį. "Rydama knygas akimis mėgaujuosi jų rašymo stiliumi, kalba, intriga, pasakojimu, autoriaus išmone, jaučiu estetinį pasigėrėjimą. Renkuosi įvairių epochų, skirtingų šalių, autorių ir žanrų darbus. Mėgstu Gabrielį Garsiją Markesą (Gabriel Garcia Marquez), perskaičiau visas jo knygas, verstas į lietuvių ir rusų kalbas. Neseniai baigiau "suvalgyti" R.Gario "Aušros pažadus", ši knyga mane sužavėjo. Šiuo metu esu pasinėrusi į Henrio Milerio (Henry Miller) kūrinį "Vėžio atogrąža". Prieš miegą kaip pasakaitę paskaitau visuomet prie lovos gulinčią ir nesvarbu kurioje vietoje atverstą Senekos darbą "Laiškai Liucilijui". Šis kūrinys įkvepia geromis mintimis", - sakė laidų vedėja.
Vienas mėgstamiausių P.Galkontaitės autorių - Džonas Irvingas (John Irving). Moteris nusipirko ir perskaitė visas knygas, išleistas Lietuvoje, išskyrus vėliausiai pasirodžiusią "Paskutinė naktis Tvisted Riveryje". Iš Lietuvos autorių didžiausią įspūdį Palmirai paliko Jurgio Kunčino "Tūla". "Svaigau skaitydama jo kūrybą. Buvo nepakartojamai malonus ir gražus visas stilius, personažai, pateikimas, aplinka ir kiti dalykai", - teigė laidų vedėja.
Kiekviena Palmiros vasara prasideda nuo knygynų ir kokių penkių detektyvų. Geriausias skaitymas yra kaimo sodyboje, kai lieka viena. Jos nuomone, knyga yra patirtis, kuri plečia ar net smarkiai keičia skaitytojų požiūrį.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "TV publika"
