2 nuotr.Nors projekto "Aš - stilistas!" dalyvė, vilnietė Aistė Radzevičiūtė (22) ir netapo šio šou nugalėtoja, ji džiaugiasi įgyta nauja patirtimi. Visą gyvenimą ji žinojo, kuo nori tapti ir ką veikti. Stilius, mada, menas - tai, kas teikia Aistei džiaugsmą ir skatina judėti į priekį.
- Papasakok apie save. Kaip atradai madą savo gyvenime?
- Prieš metus baigiau mados dizainą, visą gyvenimą domėjausi mada, stiliumi, viskuo, kas susiję su vizualiais menais. Visada žinojau, kad noriu būti stilistė, bet ne dizainerė. Bandžiau kurti drabužius, vieną kolekciją net pristačiau "Mados infekcijoje", tačiau supratau, kad visas tas konstravimas, matematika - ne man. Man patinka dalyvauti idėjiniuose, kūrybiniuose projektuose. Esu vizualus žmogus, patinka spalvos, faktūros, patinka derinti jas tarpusavyje ir atrasti tą vaizdą, kuris mane tenkintų.
- Kada pradėjai tuo domėtis?
- Seniai. Nuo 16 metų pradėjau dirbti stiliste fotosesijose, vėliau prasidėjo reklamos, užsakymai. Paskui pradėjau grimuoti. Kiek galėjau, mokiausi pati, paskui, kai studijavau, turėjau grimo paskaitas. Man jos labai patiko. Kadangi mėgstu tapyti, bet esu alergiška tapybos skysčiams, negaliu tuo užsiimti. O grimas man buvo kaip mini tapymo atmaina. Šis užsiėmimas mane labai atpalaiduoja.
- Esi iš tų, kurie eidami gatve skenuoja visus praeivius, vertina jų aprangą, mato klaidas?
- Manau, kad tai yra profesinė liga. Negaliu nežiūrėti į žmones. Visada skenuoju ir stebiu aplinką. Bet nebūtinai vertinu neigiamai. Kartais mane įkvepia žmonės, kurie yra keisti ir atrodo kitaip. Man patinka atsisėsti ir stebėti žmones, analizuoti, galvoti, kas nulėmė jų aprangą.
- Daug drabužiai pasako apie žmogaus charakterį?
- Pasako daug, bet ne visada gali tuo pasitikėti. Aš ir pati labai mėgstu keistis. Jei žmogus manęs nepažinotų, jis nesuprastų, kas esu. Vieną dieną galiu būti su aukštakulniais ir pūsta suknele, kitą - su bluzonu ir sportiniais bateliais. Viską lemia nuotaika, aplinkybės, kur einu, ką darysiu. Be to, man labai dažnai reikia pokyčių. Man neįdomu rengtis vienodai. Patinka kurti įvaizdžius, skirtingus charakterius.
- Kaip manai, ar visada norint atrodyti stilingai reikia išleisti tam arba daug pinigų, arba daug laiko?
- Nebūtinai. Jei neturi skonio ir stiliaus suvokimo, tuomet taip. Bet tai nėra blogai. O žmogui, kuris turi stiliaus gyslelę, nereikės nei daug laiko, nei daug pinigų. Gerą įvaizdį gali susikurti už centus arba iš savo senų drabužių.
- Kas formuoja tavo pačios stilių?
- Kaip ir minėjau, labai dažnai keičiuosi. Jį formuoja viskas - aplinka, žmonės, filmai, net spalvos.
- Kuri istorinė epocha tau labiausiai patinka?
- Visada žavėjausi gotika. Man patinka tas linijos ilgumas, grakštumas, suknelių siluetai, šukuosenos. Pamenu, per istorijos pamoką net sužinojau, kad gotikinio periodo moterys nusiskusdavo antakius ir viršugalvį tam, kad jų veidas būtų ilgesnis, gaivesnis, šviesesnis. Tiesa, nėra taip, kad pati norėčiau tai padaryti, bet man gražu. (Šypsosi.)
- Kokių turi artimiausių planų?
- Vasaros pabaigoje numatomas vienas didelis projektas. Dirbsiu stiliste viename filme. Bus įdomu.
- Televizijos žiūrovams esi pažįstama iš projekto "Aš - stilistas!". Ką tau davė dalyvavimas jame?
- Patirties, kaip dirbti su individualiu klientu. Iki tol nebuvau su tuo susidūrusi. Nors buvo prašymų, bet sąmoningai atsisakydavau - tai ne visai tai, kas man patinka. Aš stilistus skirstau į dvi grupes - tie, kurie dirba su individualiu įvaizdžiu, kuria kasdienį žmogaus garderobą, ir tie, kurie dirba su komerciniu įvaizdžiu, su reklama, filmais, teatru. Man įdomiau pastarasis variantas.
- Į televiziją dar eitum?
- Į konkursą - ne, bet šiaip eičiau. Televizija visada gerai, kai dirbi tokį darbą, nes žmonės tave mato, atpažįsta. Tai yra gera reklama.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
