Šeima, gyvenanti rojuje

Romantiška muzikų šeima - operos dainininkai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė - savo namų, kuriuos pasistatė prieš penkerius metus Tarandėje, nekeistų į jokį kitą rojaus kampelį. Mat čia viskas sukurta jų pačių rankomis. Kristina savo antrąją pusę vadina saulele ir pabrėžia, kad likimas jai dovanojo patį geriausią pasaulyje vyrą, kuris žmones pakerėjo ir keri aksominiu tenoru, o jai jis dar ir meistrų meistras, tikras darbštuolis.

Auksinis vyras

Ant šeimos stalo - pačių išaugintos gėrybės: agurkai, pomidorai, salotos, uogos. Dukrelei Barborai, kuri tik retkarčiais būna pas kurią nors močiutę, čia taip pat smagu. Šeima gerai sutaria ir su kaimynais, svečiuojasi vieni pas kitus, kas retokai būna dideliuose miestuose. „Kodėl gi ne? Juk reikia pasitikėti vieniems kitais, kad būtų kas namus pasaugoja, kai tenka išvykti gastroliuoti“, - kalba E.Seilius.

Buvusiame braškių lauke, kuriame įsigijo sklypą muzikų šeima, dabar stovi jaukus ir erdvus dviejų aukštų namas, kurį juosia gražiai sutvarkyta aplinka. „Vyras pats sumūryjo židinį, o tai šeimos stabilumo ženklas, - tikina Kristina. - Ir dar jis štai čia, salone prisiminimui paliko natūralių medžio lentų sieną. Juk mes visi, nors ir miestiečiai, turime šaknų kaime“.

Moteris prisiminė, kad kai jie po vestuvių gavo iš tėvų pinigų būstui, jų nepakako net vieno kambario butui. Rado skelbimą laikraštyje, kad parduodamas sklypas Tarandėje, ir nuvažiavo pažiūrėti. Pamatė plyną lauką. O tai, ką dabar turi, atsirado po truputį.

Nuosavo namo prioritetus papildo ir operos solistas: „Galime dainuoti, groti įvairiais instrumentais, šūkauti ar bartis kiek norime. O Barbora turi daug vietos kur žaisti“.

Edmundas prisipažįsta, kad yra pedantas, krapštukas, viską mėgsta daryti preciziškai. „Kokį namo ar daikto kampą galėčiau šlifuoti ir dailinti mėnesį - kaip kokį juvelyrinį dirbinį. Kristina mane paakina, kad taip ilgai nesikrapštyčiau, greičiau baigčiau darbą, nes ir taip viskas gerai. Smagu, kai daug ką esame padarę savo rankomis, o ir fiziškai padirbėti artistui sveika. Darbas lauke, medelių sodinimas ir vejos puoselėjimas, ypač visokių gėrybių skynimas ir valgymas - didžiulis malonumas“, - kalba solistas.

Darbų į vyriškus ir moteriškus neskirsto

Sunku įsivaizduoti, kaip dailioji dainininkė, rizikuodama susigadinti manikiūrą, pavasarį sodino gėles, daržovių daigelius. Edmundo pasididžiavimas - šiltnamis, kuriame pavasarį skynė ridikėlius, salotas, dabar auga agurkai, rausta savi, be jokių chemikalų išauginti pomidorai, prieskoninės daržovės. O ant serbentų krūmų juoduoja, raudonuoja ir baltuoja uogų kekės. „Šveičiame savas salotas, kad net ausys linksta, - šypsosi solistas. - Kai gyvenome kelerius metus Prancūzijoje, išmokome paruošti įvairių daržovių mišrainių - su krabais, vištiena, užpildami alyvuogių aliejumi. Nors kai užklysta netikėtų svečių, dažnai gelbsti ir gardūs lietuviški lašinukai ar rūkytas kumpis, kurio parsivežame iš mano giminaičių Suvalkijoje“.

Muzikų šeima darbų į vyriškus ir moteriškus neskirsto. Edmundui patinka šeimininkauti virtuvėje. Valgį, kai turi laiko, jis gamina su didžiausiu malonumu. „Mano stichija - visokie kepsniai, troškiniai, o Kristina verda puikias sriubas. Padeda mums ir Barborytė. O kaipgi be jos?“ - priduria atlikėjas. Vasarą, kai mažiau spektaklių ir yra daugiau laisvo laiko tarp įvairių festivalių, kuriuose žinomas duetas dažnai dalyvauja, skuba į Tarandę palaistyti daržo ir šiemet pasodintų vaismedžių, jie, deja, per ankstyvuosius karščius ne visi prigijo. Šeimyna sulaukia neretai svečių iš Edmundo ir Kristinos gimtųjų miestų Marijampolės ir Šiaulių, atvyksta draugų. Tad kepintuvas negęsta, o gardus dūmelis sklando ore.

Kuris yra dainingosios šeimos galva? Edmundas neprieštarauja, kad jis, bet priduria, kad visą darnų šeimos mechanizmą užsuka Kristina, o dar juodu turi klausyti ir Barboros, kuri šeimos orkestre tikrai yra ne paskutinėje vietoje.

Traukia  greičiau grįžti

Jie susitiko Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kartu ją baigė. „Kad niekas kitas manęs neaplenktų, stvėriau Kristiną, ir nuo pat pirmo susitikimo, galima sakyti, nesiskyrėme. Daiktus sumetėme greitai, o štai susituokėme lygiai po dešimties metų. Tad šeimyninio gyvenimo stažas iš tiesų nemažas“, - šypsojosi tenoras. O įvairių išbandymų muzikų pora patyrė nemažai. Juos skyrė ir atstumas - laimėjusi stipendiją, toliau mokytis dainavimo į Vokietiją išvažiavo Kristina. Edmundas kas mėnesį pas ją važinėjo, o vėliau jam atsirado galimybė mokytis JAV, Dalase, paskui Bostone. Jau buvo gimusi dukrelė Barbora, nepaisydama sunkumų, jauna mama išvyko kartu. Dveji metai Amerikoje, o paskui kartu išvažiavo metams į Prancūziją. Edmundas dainavo Strasbūre, o Kristina tobulinosi Paryžiuje, šis juodviem, kaip ir daugeliui, tapo meilės miestu. Į Paryžių dainininkai koncertuoti važiuoja kelis kartus per metus. Ten jau turi savo talento gerbėjų. Juodu ir dabar vos prieš kelias savaites iš ten grįžo ir dar šiemet vėl ketina vykti su nauja programa.

Tad lyrinio tenoro savininkas, dainuojantis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teatruose, dalyvaujantis populiariuose televizijos projektuose, įsitikinęs: „Kad ir kur būtum, kad ir kur mokytumeisi, reikia grįžti į gimtinę ir dainuoti savai, lietuviškai publikai. Kai turi savo namus, visada traukia greičiau į juos grįžti, nes mano namai - mano tvirtovė“.