Vasario 4 dieną aktorius Romualdas Ramanauskas švenčia 66-ąjį gimtadienį. Paklaustas, kaip minės, ironiškai atsako: „Didelis įvykis pasauliui tas gimtadienis.“
- Kaip šiemet švęsite gimimo dieną?
- Iki 30-ies gimtadieniai būdavo sureikšminami, o paskui jie minimi iš inercijos, iš tradicijos. Šiaip gimtadienis yra egoizmo šventė. Neva didelis įvykis. Aš visai nebekreipiu į juos jokio dėmesio. Esu po traumos ir net norėdamas grakščiai šokti ir dainuoti nelabai galėčiau. Esu su lazda. Neatsigaunu dar, bet, tikėkimės, viskas pasisuks į gera. Tarpukario, mano tėvų, karta švęsdavo vardo dieną. Tai tikrai yra kažkas kolegiško, bendruomeniško. Visi Jonai, Romualdai mini vardo dieną. O gimtadienis - narcizinė šventė. Tik nustembi, kad taip greit skaičiai keičiasi. Kaip taksi važiuojant.
- Koks buvo įsimintiniausias jūsų gimtadienis?
- Įsimintiniausi gimtadieniai buvo vaikystėje, paauglystėje. Tada jų laukdavom. Žiemą norėjosi slides, pačiūžas gauti. Buvo aktyvesnės tos žiemos, buvo judėjimo, sportavimo tradicijos. O ir daiktų mes labai mažai turėdavome, jie buvo vertinami. Jeigu gauni kamuolį, tai jį vis naudoji, paskui lopai ir lopai. Drabužiai irgi buvo vertinami. Tėvai žinodavo, ko tau reikia. Gaudavai daiktą, kartu ir šventę.
O paskutinis gerai įsiminęs gimtadienis - 30-mečio. Tai buvo atsisveikinimas su jaunyste. Atrodė labai, labai daug metų. Ta proga norėjosi sukviesti visus buvusius kolegas iš Tarybų Sąjungos. Planai nebuvo iki galo įgyvendinti, nes kai kas turėjo įtemptus darbo grafikus. Toks buvo teorinis noras, o realiai išėjo didelis savaitinis paminėjimas. Tada atrodė, kad reikia atsisveikinti su jaunyste, nes paskui jau būsi banaliai pagyvenęs vyriškis. Tą gimtadienį aš gerai atsimenu.
- Liūdėjote dėl jaunystės pabaigos?
- Ne. Kartu ir džiaugiausi, kad nebe piemuo. Atrodė, kad tampi vyru. Tapome tikrais vyrais. Caro laikais vyras iki 40 metų iš viso buvo ne vyras. Tik kokius 25 metus armijoje atpylęs tapdavo vyru. Aš maniau, kad 30 metų jau esi solidus vyras, kuris ir rengtis turi solidžiau, ir solidžiau elgtis.
- Kaip šį metų tarpsnį pavadintumėte? Kaip vertinate savo amžių?
- Man amžinai širdy 17-a. Tik nustembi, kad 66-eri. Toks nesimpatiškas skaičius pagal mistiką. O širdyje man 17-a. Kartais lygiai taip pat pajuokauju kaip 17-os. Metams bėgant siela nelabai nori keistis.
Parengta pagal priedą „TV publika“