R.Petkevičiui teko paragauti taksisto duonos

- Ar turite svajonių automobilį ir apie kokius automobilius svajodavote vaikystėje?

- Neturiu, nes man gerai toks, koks yra dabar. Svarbiau, kad jis būtų naujas, tvarkingas ir saugus. O mano automobilis saugus. Vaikystėje labai patiko visuomeninis transportas, troleibusai, nes jų linijas matydavau pro langą. Kai tėvai kur nors išeidavo, aš žiūrėdamas į troleibusus įsijungdavau ventiliatorių ir žaisdavau troleibuso vairuotoją. Net dviračiu važinėdamas miške skelbdavau stoteles. O kai Nemunu plaukdavau šilumlaiviu „Raketa“, pasvajodavau pavairuoti povandeninį laivą, kokį nors hidroplaną.  Man tai atrodė labai romantiška. 

- Ar prisimenate ką nors iš pirmųjų vairavimo pamokų?

- Mokykloje buvo tokia pamoka – automobilizmas. Mokiausi vairuoti sunkvežimį, o jame buvo sudvejinti pedalai, kad instruktorius galėtų sustabdyti mašiną, jei aš padaryčiau ką nors negerai. Pamenu, jis staigiai sustabdė sunkvežimį, mat aš vos pėsčiosios neaptaškiau važiuodamas per balą. Tad aš iki šiol, kai būna balų, stengiuosi neaptaškyti pėsčiųjų. Beje, kadangi mokiausi vairuoti sunkvežimį, tai turiu B ir C kategorijos teises. Tad jei kada pabaigsiu žurnalistinę karjerą, galėsiu dirbti sunkvežimio vairuotoju. Tik klausimas ar būčiau aš čia labai verslus sunkvežimio vairuotojas, jei visus pėsčiuosius prie balų praleidinėčiau. (Šypsosi.)

- Ekstremaliausia situacija vairuojant?

- Kasmet vis kas nors nutinka. Noriu pasakyti, kad visos mano patirtos ir matytos bent kiek ekstremalesnės situacijos nutikdavo tamsiu paros metu, tad raginčiau visus stengtis važiuoti, kol šviesu. Kitados vakare važiavau iš pajūrio autostrada - viena kelio dalis buvo remontuojama, sustatyti tie skiriamieji ženklai – stulpeliai. Prieš mane važiuojantis sunkvežimis vieną užkliudė,  šis rikošetu atsitrenkė į mano automobilio variklio dangtį, bamperį, o sunkvežimis... nuvažiavo. Gal tai nebuvo labai ekstremalu, tačiau gana pavojinga. O atostogaujant vienoje iš dvylikos Kanarų salų  teko važiuoti siauručiais serpantinų keliais nuomotu automobiliu ir sulūžo mašinos paleidimo raktelis. Vėjas mašiną siūbuoja, o mobilusis ryšys neveikia... Visa laimė, kad raktelį surinkti pavyko, tiesa, vairavimas tuomet jau buvo gana ekstremalus.

- Mėgstate greitį ar esate ramus vairuotojas?

- Nors stengiuosi važinėti ramiai, esu porą kartų viršijęs greitį ir nubaustas. Tai yra puiki pamoka, nėra ko lakstyti. Dar mano močiutė sakydavo, kad reikia neskubėti - ir būsiu pirmas. 

- Kur jums važiuoti smagiausia?

- Kuršių Nerijoje itin graži gamta, taip pat smagu važiuoti nedideliais keliukais, mažiau urbanizuotais, žvyrkeliais.   

- Kokius reikalavimų keliate besirinkdamas naują automobilį?

- Svarbiausia, kad norai sutaptų su galimybėmis. Norisi, kad automobilis būtų ir šiuolaikiškas, ir spalva graži. Visuomet vairuodavau automobilius su mechanine pavarų dėže, bet dabar, rinkdamasis naują, galbūt pasvarstyčiau ir apie automatinę pavarų dėžę. Pirmenybę teikiu benzinu varomam automobiliui, nes ir garsas malonesnis, ir važiavimas lygesnis.

- Rodikliai, pagal kuriuos nusprendžiate, kad prieš jus važiuoja prastas vairuotojas?

- Mūsų šalis yra tarsi tarp Rytų ir Vakarų, panašu, kad tai kartais galima pastebėti ir gatvėse. Nors lietuviai vairuoja ir važinėja gana neblogai, yra ir erzinančių dalykų. Apie prastą vairuotoją byloja kelio ženklų nepaisymas, lenkimas iš abiejų pusių, posūkių nerodymas.  Nedegantis vienas žibintas rodo neatsakingą vairuotojo požiūrį į savo transporto priemonę.

- Kurioziškiausias epizodas jūsų vairavimo istorijoje?

- Pamenu, kadaise bandžiau tapti tokiu verslininku pogrindininku. Buvau studentas, Vilniuje jau buvo atsiradę privatūs taksistai, taip pat buvo populiaru stabdomam sustoti ir pavežant žmogų užsidirbti papildomą rublį. Mano tėvai turėjo du automobilius „Žiguli“, buvo kažkur išvykę, taigi aš sumaniau pabūti taksistas ir šiek tiek užsidirbti. Per vieną vakarą pavežiau kelis žmones, vienas jų buvo išgėręs ir rūkė. Kadangi vis nepataikydavo krėsti pelenų į peleninę, ją išlupau ir jam padaviau. O išleidęs tą žmogų pastebėjau, kad peleninė liko su juo. Buvo labai didelis galvos skausmas, kaip grąžinti tėvams automobilį be vienos dalies. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad šis „verslas“ man buvo stipriai nuostolingas. (Šypsosi.)

- Kokius išskirtumėte pagrindinius vyrų ir moterų vairavimo skirtumus?

- Manau, kad vairavimo įpročiai ar skirtumai dažniau priklauso nuo žmogaus charakterio, o ne nuo lyties. Juk nebūtinai visos moterys yra nepastabios ir ne kiekvienas senjoras yra lėtas vairuotojas.

- Gal turite talismaną ar kitą daiktą automobilyje, be kurio nepajudėtumėte iš vietos?

- Automobilyje turiu „Bluetooth“ įrangą, kuri man leidžia kalbėti telefonu neatitraukiant rankų nuo vairo ir nudirbti daug kitų dalykų.

- Gal žinote anekdotų, susijusių su vairuotojais?

- Išvažiuoja viršininkas į Japoniją ir sekretorės klausia, ką šiai parvežti lauktuvių? O sekretorė sako: - Ai, nieko nereikia, nebent „Toyotą“.

- Geriausias matytas filmas, susijęs su automobiliais, greičiu, lenktynėmis?

- Man patinka geras klasikinis kinas, tad puikų įspūdį paliko Bilio Vailderio (Billy Wilder) drama „Sunset Boulevard“. Tai yra šeštojo dešimtmečio kino perlas su nebylaus kino žvaigžde Glorija Svenson (Gloria Swanson). Tai šiame filme jaunas scenaristas su tų laikų automobiliu bėga nuo kreditorių. Labai geras filmas. Taip pat pamenu filmą „Saugokis automobilio“, kuriame Donatas Banionis vaidino lietuvių kunigą .


Dosjė

Šiuo metu vairuoja: „Toyota Auris“.

Svajonių automobilis: naujas, tvarkingas ir saugus.

Eismo įvykių skaičius: 1.

Vairavimo stažas: nuo 18 metų.

Dažniausias prietaras: juoda katė. Jos vengiu, spjaunu per petį ir skaičiuoju iki dešimties.

Gražiausia automobilio spalva: juoda ir balta.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“