Pripažintai dizainerei Ramunei PIEKAUTAITEI (41m.) nėra nieko svarbesnio už šeimą, todėl jeigu iš kūrėjos staiga reikėtų virsti namų šeimininke, jai nebūtų jokios tragedijos. Kūrybinių idėjų nestokojanti dizainerė, neseniai savo naujausią kolekciją parodžiusi Prancūzijoje, tvirtai žino: dėl karjeros neaukotų savo asmeninio gyvenimo - bendravimo su dukra ir sužadėtiniu - bei poilsio.
Nėra darboholikė
Lietuvoje didelio pripažinimo sulaukusi R.Piekautaitė spalio pradžioje dalyvavo Paryžiaus mados parodoje „Tranoi“, kur pristatė naujausią 2012 metų pavasario-vasaros kolekciją. Parodoje dalyvavo daugiau kaip 250 geriausių atrinktų dizainerių iš viso pasaulio. Pristatymas dizainerei buvo sėkmingas - gauti užsakymai iš Argentinos, Meksikos, Latvijos ir Vokietijos. Dizainerė ruošiasi ir toliau dalyvauti parodose ir plėsti užsakymų geografiją. Sausio mėnesį ji ruošiasi parodai Antverpene (Belgija), vasarį - vėl „Tranoi“ parodai Paryžiuje.
Lapkričio pradžioje pradeda veikti dizainerės elektroninė parduotuvė ir nauja svetainė, lapkričio viduryje atidaroma nauja parduotuvė Klaipėdoje. Nors darbų gausybė, Ramunė nelaiko savęs darboholike: „Guodžiu save, kad per mažai dirbu, bet daugiau dirbti man neišeina. Darboholikas aukoja asmeninį gyvenimą dėl darbo. Aš tikrai neatsisakau nei bendravimo su vaiku, nei šeimos, nei poilsio. Aš bandau darbus susidėlioti taip, kad galėčiau džiaugtis gyvenimu“.
Gal dėl šios priežasties su R.Piekautaite susisiekti gana sudėtinga, nes ji nekelia telefono ragelio - tai galima padaryti tik per jos mados namų administratorę arba parašius elektroninį laišką: „Jeigu atsiliepčiau į visus skambučius, tai daugiau per dieną nieko nepadaryčiau. Pajutau, kad labai išsibarstau, išsiblaškau ir nebesugebu gerai ir laiku padaryti savo darbo. Tai stengiuosi, kad ne mane situacija valdytų, o aš ją“.
Laikas su dukra
Dažna moteris tiesiai rėžtų: „Aš darau karjerą ir vaikų negimdysiu“. Šiuo požiūriu R.Piekautaitę galima laikyti labai nešiuolaikiška moterimi. „Gal savo veiklos niekada nepavadinčiau karjera, gal tai tiesiog mano gyvenimo dalis, - svarsto kūrėja. - Nelygu kas sau kokį gyvenimo planą susibraižo. Gal vaikus reikia gimdyti, kai tau dvidešimt arba jau apie keturiasdešimt. Bet vaikai, kad ir kada atsirastų, visada puiku. Kol jų neturi, negali šito suprasti. O kai turi, supranti, koks tai gėris“.
Nors R.Piekautaitė yra labai užsiėmusi, laiko šeštokei dukrai visada atranda: „Nors dukra tikriausiai paprieštarautų. (Šypsosi.) Bet aš stengiuosi su dukra laiką praleisti labai prasmingai. Ula labai aktyviai gyvena - ir piešia, ir dainuoja, ir šoka. Laisvalaikio ji turi ne per daugiausiai. Šiuo metu Ula galvoja tapti drabužių dizainere. Dažnai būna mano studijoje ir dalyvauja kūrybiniame bei komerciniame procese. Būtų smagu jai perduoti savo patirtį“.
Savęs išprotėjusia menininke nelaikanti Ramunė po ranka visada pasideda eskizų sąsiuvinį, kad, reikalui esant, galėtų jame ką nors pasižymėti. Sąsiuvinį pasideda ir prie lovos, nors patikina, kad naktimis puikiai miega.
Jau porą metų dizainerė gali sau leisti dirbti taip, kaip visada norėjo: ne visąlaik atsiliepti telefonu, atsidėti kūrybai, per savaitę vieną dieną užsiimti tik kūryba. „Dabar galiu kurti tai, ką jaučiu ir kas man yra artimiausia, jaučiu klienčių pasitikėjimą - tai mane labai įkvepia. Džiaugiuosi, kad žinojau, ką noriu veikti, kad to siekiau sistemingai, nesiblaškydama. Man pasisekė, kad mane palaikė šeima. Jei namie manęs nebūtų palaikę, tikriausiai man nebūtų pavykę įgyvendinti savo svajonių“.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"