respublika.lt

Princesė Diana: Gyvenimas kaip meteoro žybsnis (10)

2021 liepos 01 19:00:16
Milda Kunskaitė

Liepos 1-ąją dieną sukanka 60 metų, kai gimė Diana Spenser, Velso princesė, viena garsiausių XX a. moterų, kultinė savo meto asmenybė. Nors „širdžių karaliene" pramintos princesės Dianos gyvenimo istorija yra plačiai aprašyta, yra dalykų, kuriuos apie princų Viljamo ir Hario mamą girdėjo ne visi. Pateikiame mažiau žinomų faktų iš princesės Dianos gyvenimo.

×
nuotr. 6 nuotr.
Princesė Diana labai mylima ir šiandien. HBO nuotr.

 


Diana buvo ketvirtasis Džono Spenserio (John Spencer) ir Frensės Rošė (Frances Roche) vaikas. Jie neteko pirmagimio ir labai tikėjosi sulaukti sūnaus. 1961 m. liepą gimus Dianai, šeima savaitę negalėjo jai išrinkti vardo, kol pavadino Diana Frense, pagerbdami motiną ir vieną iš Spenserių prosenelių, Bedfordo hercogienę Dianą Rasel.

Jai buvo 7-eri, kai tėvai išsiskyrė. Dianos motina išvyko su kitu vyru, o Diana iš pradžių gyveno su ja Londone, kol tėvas per teismą išsikovojo teisę auginti dukterį.

Ji nemėgo savo pamotės. 1976 m. Dianos tėvas vedė Dartmuto grafienę Reinę, apie tai nieko nepasakęs savo vaikams. Diana, kuriai tuo metu buvo 15 metų, trenkė jam antausį sakydama „Tai nuo mūsų visų". Vaikai pamotę praminė „Rūgštus lietus" („Acid Raine", panašūs žodžiai anglų k. „Raine" - vardas ir „Rain" - lietus).

Diana svajojo tapti balerina. Mokslai jai sekėsi ne itin gerai (dukart susikirto per egzaminus), bet buvo gabi sportininkė. Be plaukimo ji mokėsi šokti baletą, bet per didelis ūgis jai sutrukdė tapti profesionalia balerina.

Diana vaikystėje išmoko skambinti pianinu.

Diana mokėsi vienoje klasėje su aktore Tilda Svinton (Tilda Swinton). Abi lankė tą pačią Vest Hito mokyklą.

Ji - pirma karališka nuotaka, kuri iki sužadėtuvių dirbo. Baigusi mokyklą ji dirbo įvairius menkai apmokamus darbus - vaikų darželio auklėtojos padėjėja, pagalbininke vakarėliuose, taip pat tvarkė savo vyresniosios sesers Saros namus.

Jos močiutė iš motinos pusės Rut Rošė (Ruth Roche), baronienė Fermoj (Fermoy) ir karalienė motina Elžbieta buvo artimos draugės, todėl pasakojama, kad apvesdinti anūkus buvo jų iniciatyva.

Iš pradžių su princu Čarlzu (Charles) susitikinėjo Dianos sesuo. Diana ir Čarlzas pirmą kartą susitiko 1977 m., kai jis lankėsi pas jos vyresnę seserį ledi Sarą. Bet 1980 m. vasarą Čarlzas, jau nutraukęs santykius su Sara, susidomėjo Diana.

Jos sužadėtuvių žiedas laužo karališkąją tradiciją. Žiedas su safyru (kuris dabar priklauso Viljamo žmonai) tapo kultiniu papuošalu, bet tuo metu jis nebuvo niekuo ypatingas. Žiedai karališkosioms iškilmėms paprastai gaminami pagal užsakymą, o Diana išsirinko šį žiedą iš „Garrard" brangenybių katalogo.

Dianos vestuvinės suknelės šleifas buvo ilgiausias per visą istoriją - 8,5 metro. Ši suknelė kainavo 115 000 svarų.

Ji nusižengė karališkajai vedybinių priesaikų tradicijai. Diana buvo pirmoji karališkoji nuotaka, neprisiekusi „paklusti" vyrui. Keitė ir Viljamas pasekė šiuo pavyzdžiu 2011-aisiais.

Prieš tapdama princese, Diana buvo žinoma kaip ledi Diana Spenser, nes jos tėvas Džonas Spenseris paveldėjo Oltorpo vikonto ir 8-ojo grafo Spenserio titulą. Vėliau ji buvo vadinama tiesiog ledi Di.

Mintis, kad taps karališkosios šeimos nare, ją baugino. Kaip teigia ją pažinojusieji, ji nebuvo pasirengusi naujam gyvenimui, ir pati vėliau sakė: „Net nenutuokiau, kas manęs laukia. Štai aš įlipu į 9 numerio maršrutinį autobusą ir važiuoju į darbą, o kitą dieną aš - princesė".

Ji neįsivaizdavo savęs karaliene. „Aš norėčiau būti žmonių širdžių karalienė, neįsivaizduoju savęs kaip šios šalies karalienės", - sakė ji interviu.

Po skyrybų ji prarado garbės titulą „Karališkoji Aukštybė". Kalbama, kad Elžbieta II norėjo jai šį titulą palikti, bet Čarlzas primygtinai reikalavo jį atimti. Po skyrybų ji vadinosi tiesiog Velso princesė Diana.

Išsiskyrus su Čarlzu, jai teko grąžinti vieną tiarą. Dianai buvo leista pasilikti visas brangenybes, padovanotas santuokoje, išskyrus vestuvinę tiarą, kurią jai įteikė karalienė Elžbieta II kaip vestuvinę dovaną. Ji yra karalienės nuosavybė, ja 2015 ir 2016 m. puošėsi Keitė Midlton.

Jos mėgstamiausia spalva buvo rožinė. Jau būdama princesė, ji vilkėdavo įvairiausių rožinių atspalvių drabužius.

Ji mėgo brangius laikrodžius. Po skyrybų ji dažnai segėdavo laikrodį „Cartier Tank Francaise", tėvo dovaną. Ji nupirko panašų laikrofdį Viljamui, išgraviravo ir įteikė per vieną gimtadienį. Viljamas šį laikrodį 2014 m. padovanojo žmonai jų trečiųjų vestuvių metinių proga.

Ji ypatingai nešiodavo rankinuką. Viena iš Dianos gudrybių - išlipant iš automobilio delninukę priglausti prie krūtinės, nuo fotografų pridengiant gilią iškirptę.

Ji drąsiai rinkdavosi drabužius. Jos trumpa juoda suknutė be rankovių, siūta graikų dizainerės Kristinos Stambolian - vienas labiausiai įsimenančių apdarų. Diana ja pasipuošė per Vanity Fair surengtą vakarienę, tą vakarą, kai jos buvęs vyras princas Čalzas per TV prisipažino palaikęs ryšį su Kamila Parker Boulz (Camilla Parker-Bowles).

Lankydamasi ligoninėse ji niekada nesidėdavo skrybėlaitės. Įsiminė jaudinami princesės susitikimai su vaikais, o kad būtų jiems artimesnė, niekada nepridengdavo galvos - jos nuomone, „neapkabinsi vaiko, jei esi su skrybėle".

1992-1993 m. Diana su dėstytojais lavino balsą, kad galėtų sklandžiai kalbėti viešai per laukiančius renginius.

Ypatingi santykiai ją siejo su Motina Terese. 1992 m. ji apsilankė motinos Teresės hospise Kalkutoje ir pabendravo su visais mirtinai sergančiais ligoniais. Vėliau Diana ir Motina Teresė susitiko Romoje, Londone, Niujorke ir suartėjo. Motina Teresė mirė praėjus 5 dienoms po Dianos mirties, 1997 m. rugsėjį.

Jos tvarkaraštis buvo labai įtemptas, ji turėjo labai daug įsipareigojimų.1988 m. ji dalyvvo 191 renginyje, o 1991 - jau 397. Diana glaudžiai bendradarbiavo su organizacijomis, kurios rūpinasi psichine sveikata, benamiais, sergančiais AIDS.

Ji rėmė meną ir kovojo už gyvūnų teises. Diana buvo Gamtos istorijos muziejaus, Britų Raudonojo kryžiaus ir Karališkosios muzikos akademijos globėja.

Ji mokėjo elgtis prieš kamerą. Pasak karališkojo fotografo Jeno Džonso (Ian Jones), savo ryškiai mėlynomis akimis ji naudojosi „beveik kaip ginklu": „Ji truputį nuleisdavo smakrą ir gundomai žiūrėdavo į objektyvą".

1997 m. birželį 79 Dianos suknelės ir kostiumai buvo parduoti „Christie‘s" aukcionuose Londone ir Niujorke. Mintis gauti pinigų kovos su vėžiu, su AIDS fondams atėjo į galvą 15-mečiui Viljamui. Apie tai Diana parašė laiške aukciono dalyviams.

Jai patiko klasikinė muzika. Vienas iš jos mėgstamų kūrinių buvo Dž.Verdžio „Rekviem".

Princui Viljamui ji sugalvojo mielą pravardę - vombatas. Interviu jis pasakojo: „Man buvo dveji, su tėvais išvykome į Australiją. O ten yra vombatų - tai tokie vietos gyvūnai. Nuo to viskas ir prasidėjo, ne todėl, kad aš panašus į vombatą, nors galbūt ir taip."

Ji nebijojo laužyti stereotipų.1987 m. ji atidarė pirmąjį AIDS skyrių D.Britanijos ligoninėje, be pirštinių spaudė ligoniams rankas, atmetusi visus šablonus, susijusius su šia liga. Tas pats ir su raupsais: ji apsilankė Indonezijos ligoninėje, kur, nepaisant rūmų perspėjimų, buvo nufotografuota sėdinti ant ligonio lovos.

Ji turėjo mylimą dizainerę. Iš Prancūzijos kilusi Ketrina Voker (Catherine Walker) sukūrė didžiąją dalį garsiausių Dianos apdarų. Nors Ketrina mirė 2010 m., jos kurtais drabužiais galima pamatyti pasipuošusią Keitę Midlton.

Diana perdavė sūnums labdaringos veiklos pomėgį. Princai Viljamas ir Haris bendradarbiauja su daugeliu labdaros organizacijų, su kuriomis dirbo jų mama, įskaitant „The HALO Trust", padedančia karinių konfliktų paveiktoms šalims. Diana kadaise atkreipė dėmesį, pereidama neseniai išminuotą lauką Angoloje.

Ji stengėsi Viljamą ir Harį auklėti „normaliai", norėjo parodyti jiems, kaip atrodo gyvenimas už rūmų sienų. Ji juos vesdavosi į „McDonald‘s" ir į daržovių parduotuvėlę. Per atostogas jie važiuodavo į Austriją, Britų Mergelių salas, net Disneilendą Floridoje.

Ji konsultuodavosi su ekstrasensais ir astrologais. Diana nuo vaikystės tikėjo dvasiomis ir manė, kad astraliniu lygmeniu ją globoja senelė iš tėvo pusės, grafienė Spenser.

Ji skirdavo daug laiko savo išvaizdai. Diana dažnai rengdavo „Rūpinimosi Diana dieną", vaikščiodavo į aromaterapinius masažus, darydavosi kaukes, lankydavosi pas kirpėjus ir stilistus.

Vos 36-erių ji tragiškai žuvo per automobilio avariją Paryžiuje. Ji patyrė sunkių vidinių sužalojimų, įskaitant plaučių venos plyšimą. Atgabenta į ligoninę, mažiau negu po 2 valandų ji mirė.

Jos laidotuves stebėjo 2,5 milijardo žmonių. Iš pradžių buvo planuojama, kad laidotuvės bus privačios ir jose dalyvaus tik karališkosios šeimos nariai, artimiausi giminaičiai ir draugai, bet žmonių masėms demonstruojant gilų liūdesį ir meilę karalienė sutiko rengti viešas laidotuves, kurios buvo transliuojamos per televiziją ir radiją.

Diana yra palaidota mažytėje Oltorpo ežero saloje jos šeimos dvare. Salą puošia 36 medžių alėja - po vieną kiekvieniems jos gyvenimo metams.

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KAPITALAS: Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą, kurio tikslas – didinti Baltijos valstybių mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prieinamumą, taip pat plėsti Baltijos šalių kapitalo rinkas.
  • PAŠTAS: Pagrindinė Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rekomendacija dėl šio unikalaus pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms – čia įsteigti Architektūros centrą (institutą), vykdantį ir muziejaus funkcijas.
  • TURIZMAS: Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus, leidusius kaimo turizmo pastatų statybą Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje.
  • ĮSTATYMAS: Ketvirtadienį Seimas ketina priimti parlamentarų darbo sąlygas reglamentuojantį įstatymą.
  • ATLYGINIMAS: Nepaisant vidutinių atlyginimų skirtumo mažėjimo, užfiksuoto nuo balandžio iki liepos, Lietuvoje vyrai liepą uždirbo vidutiniškai 185 eurais daugiau nei moterys: vyrų vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 1596 eurus, moterų – 1411 eurų.
  • TERMINAS: Siūloma iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
  • ANGLIS: Kinija pažadėjo nebefinansuoti naujų anglies kasybos projektų užsienyje.
  • SODRA: Rugpjūtį pirmą kartą šiais metais „Sodra“ fiksavo neigiamą priėmimų į darbą ir atleidimų balansą: „9.220 žmonių daugiau atleista nei priimta“
  • BALTAI: Rugsėjo 22 dieną 21 val. Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus Romuva kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Rudens lygiadienį bei Baltų vienybės dieną.
  • PROTESTAS: Australijoje, Melburno mieste, jau trečia diena vyksta statybos darbuotojų protestas, kurį išprovokavo valdžios sprendimas neleisti neskiepytiems darbininkams dirbti savo darbo.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą COVID-19 valdyme?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+3 +13 C

 

+8 +12 C

+6 +12 C

+8 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-9 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos