Pirmųjų JAV ponių reputacija

Lengvas grobis

Prieš rinkimus sociologinė tarnyba „Gallup“ pranešė, kad prieš Melaniją Tramp (Melania Trump) yra nusiteikę kaip niekad daug amerikiečių. Paprastai potencialių pirmųjų ponių reitingas niekada nebūna žemesnis kaip 50 proc. Melanijos reitingas - vos 28 proc. Tiesa, Melanija - nevisiškai tokia kaip kitos pirmosios ponios. Ji gimė ne JAV ir net ne Anglijoje, o socialistinėje Jugoslavijoje. 16 metų tapo modeliu. Atvykusi į Ameriką, po 2 metų susipažino su Donaldu Trampu ir iškart užmezgė romaną su milijardieriumi, nors jų amžiaus skirtumas - 24 metai. 2005 m. jie susituokė. Melanija Tramp seniai pelnė neprincipingos „trofėjinės“ žmonos iš Rytų Europos, ištekėjusios iš išskaičiavimo, reputaciją. Dėl tokios biografijos ji tampa lengvu grobiu linkintiems pikta. Be to, ji nuolatos įsipainioja į įvairius skandalus. Per rinkimų kampaniją D.Trampo žmona pasakė kalbą, kurios didelė dalis buvo pažodžiui nukopijuota iš analogiško Mišelės Obamos (Michelle Obama) pasisakymo. Atpirkimo ožiu greitai buvo paskelbtas kalbos rašytojas, bet, nelaimė, Melanija jau spėjo patikinti žurnalistus, kad kalbą kūrė pati. Būtent ši istorija tapo pašaipų pretekstu per „American Music Award“. Ceremonijos vedėja parodijavo ponią Tramp, papūtusi lūpas ir su ryškiu Rytų Europos akcentu pareiškusi, kad „myli savo vyrą Baraką Obamą ir vaikus, Maliją ir Sašą“.

Liaudies priešės

Bet šaipymasis iš Melanijos kol kas nublanksta prieš tai, ką teko atlaikyti Barako Obamos sutuoktinei. Konservatyviai nusiteikę amerikiečiai nekenčia Mišelės ir to neslepia. Kad ir ką ji darytų, jie randa prie ko prikibti: ne taip rengiasi, pernelyg riečia nosį, iš aukšto žiūri į paprastus žmones. Kartais pretenzijos būna tiesiog juokingos: kai Barakas ir Mišelė, džiaugdamiesi pergale rinkimuose, sukirto kumščiais, socialiniuose tinkluose jų gestas buvo pavadintas „teroristiniu pasisveikinimu“. Viename interviu Mišelė prisiminė, kaip ją pribloškė žurnalo „New Yorker“ viršelis, kuriame pirmoji ponia buvo pavaizduota kaip radikalė iš „Juodųjų panterų“ su milžiniška afrikietiško stiliaus šukuosena ir su automatu per petį. Dėl politinių priešininkų viskas aišku, bet „New Yorker“ - liberalus žurnalas, palaikęs B.Obamą. Jei net jis Mišelę paverčia vaikščiojančiu rasistiniu stereotipu, ko tikėtis iš kitų?

Kvailų kaltinimų ir išpuolių internete ir konservatyviojoje žiniasklaidoje buvo tiek daug, kad visų ir neišvardysi. Bet kuris pirmosios ponios veiksmas būdavo apverčiamas aukštyn kojomis. Kai ji nusifotografavo prezidento darže Baltųjų rūmų kieme, buvo įtarta, kad daržas įrengtas specialiai fotosesijai. Ji palaikė kovą su nutukimu - kai kas rimtai svarstė, kad pirmoji ponia nori visus baltuosius amerikiečius marinti badu. Net buvo iškelta teorija, kad Mišelė Obama - vyras, kuriam buvo atlikta lyties keitimo operacija.

Du viename

1919 m. JAV prezidentas Vudro Vilsonas (Woodrow Wilson) po insulto ir dalinio paralyžiaus iš Baltųjų rūmų persikėlė į butą ir su niekuo nesusitikinėjo be žmonos Editos leidimo. Nei viceprezidentas, nei ministrai negalėjo pas jį patekti tiesiogiai. Tik pirmoji ponia spręsdavo, kokius laiškus ir dokumentus rodyti V.Vilsonui, kieno nuomonės jam klausyti ir ką apie tai sužinos visuomenė. Daugelis istorikų mano, kad dvejus metus šalį valdė ji. Politiniai priešininkai Editos Vilson nepakentė ir manė, kad ji sau leidžia per daug. Senate ji buvo praminta „geležine karaliene“. Devynioliktoji JAV Konstitucijos pataisa, suteikianti moterims teisę balsuoti, buvo priimta 1920 m., kai prezidento reikalus tvarkė Edita.

Iki Editos Vilson pirmosios ponios vaidmuo apsiribojo arbatos servizų parinkimu, interjero apipavidalinimu ir Baltųjų rūmų svečių priiminėjimu. Prezidento žmona, nesilaikanti šios tradicijos, leidžianti sau kištis į politiką, tuojau pat įgyja daugybę priešų. Šiandien ši taisyklė galioja lygiai taip pat, kaip prieš 100 metų.

Eleanora Ruzvelt (Eleanor Roosevelt), prezidento Franklino Ruzvelto (Franklin Roosevelt), vadovavusio Jungtinėms Valstijoms Antrojo pasaulinio karo metais, žmona, visą gyvenimą kovojo su linčo teismais, antisemitizmu ir rasistiniais įstatymais, veikusiais pietinėse valstijose. Jos pažiūros pagal tuos laikus buvo pernelyg pažangios. Pirmoji ponia buvo įtarta antiamerikietiška veikla ir apkaltinta parama komunistams. FTB direktoriaus Edgaro Huverio (Edgar Hoover) nurodymu buvo surinkta trys tūkstančiai puslapių prezidento žmoną kompromituojančios medžiagos.

Hilari Klinton (Hillary Clinton) respublikonai nemėgo jau praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kai ji buvo pirmoji ponia valdant prezidentui Bilui Klintonui (Bill Clinton). Hilari iš pat pradžių planavo dalyvauti vyro politinėje veikloje: jo rinkimų šūkiai atvirai žadėjo, kad Amerika gaus „du prezidentus už vieno kainą“. Patekusi į Baltuosius rūmus, Hilari pradėjo stumti sveikatos reformą, turėjusią mediciną paversti prieinama kiekvienam amerikiečiui. Jos siūlymai sukėlė tokį dalies visuomenės priešiškumą, kad nuo įžeidinėjimų politiniai priešininkai perėjo prie atvirų grasinimų. Hilari teko vilkėti neperšaunamą liemenę.

Pavyzdingos žmonos

Melanija Tramp jau pareiškė, kad ketina būti „visiškai tradicinė pirmoji ponia“ ir nesiruošia lįsti į politiką. Tačiau ir tokios prezidentų žmonos daug kam nepatinka: jos yra kaltinamos lengvabūdiškumu, pinigų švaistymu, kimbama prie kiekvienos smulkmenos.

Taip buvo ir Nensi Reigan (Nancy Reagan). Jos sutuoktinis buvo pramintas „tefloniniu prezidentu“, nes jam nekenkė jokie skandalai. O Nensi buvo „trauklapis“ - prie jos lipo bet kokie kaltinimai, net kvailiausi. Nemėgstantieji Ronaldo Reigano smerkė Nensi aistrą prabangai ir brangiems drabužiams (iš tiesų prašmatnūs tualetai pirmajai poniai dažniausiai atitekdavo dovanų). Naujų indų Baltiesiems rūmams užsakymą, mokesčių mokėtojams atsiėjusį 200 tūkst. dolerių, spauda išpūtė iki didžiulio skandalo. Paaiškėjus, kad Nensi nuolatos tariasi su astrologu, ji buvo ne tik išjuokta dėl prietaringumo, bet ir įtarta slaptos informacijos atskleidimu. O gal astrologė apie viską praneša sovietams? Mėginimas atsikirsti kritikams tik pablogino padėtį: pirmoji ponia buvo palaikyta pernelyg agresyvia ir pelnė naują pravardę - „slibinė“.

Dar liūdnesnė prezidento Ričardo Niksono (Richard Nixon) žmonos istorija. Per visą gyvenimą Pet (Pat) buvo perdėtai drovi ir stengdavosi išvengti publikos dėmesio. Dėl vyro politinės karjeros jos gyvenimas virto pragaru. Kol R.Niksonas užsiėmė komunistų ir Amerikos priešų medžiokle, ji sėdėjo namuose su vaikais, bet nekenčiami buvo abu. Per rinkimų kampaniją pirmoji ponia nuolankiai šypsodamasi apkeliavo visą Ameriką ir pusę pasaulio, agituodama už vyrą. Demonstrantai, protestuojantys prieš R.Niksoną, mėtė į ją akmenis, o nedraugai žiniasklaidoje svarstė, kad kiekvienas jos veiksmas yra persmelktas veidmainiškumo. Ji buvo praminta „plastikine Pet“, R.Niksonui po Votergeito atsistatydinus, praeiviai gatvėje spjaudydavo jai pavymui.

Tokiais atvejais galima pasiguosti tik tuo, kad priešininkai paprastai sudaro mažumą. Per patį makartizmo įkarštį Eleanorą Ruzvelt palaikė 68 proc. amerikiečių. Nensi Reigan reitingas nesmuko žemiau nei 57 proc. Hilari Klinton turėjo daugiau šalininkų (64 proc.) už vyrą (55 proc.). Ir net Melanija Tramp gali tikėtis palaikymo: ja tikrai džiaugsis tie, kurie negalėjo pakęsti Mišelės Obamos.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“