Aktorės Odri Totu (Audrey Tautou, 33 m.) karjera klostosi gana sėkmingai - per metus pasirodo vienas, o kartais ir du nauji filmai, kuriuose ji vaidina. Tiesa, nė vienas jos vėlesnių darbų nesulaukė tokios didžiulės sėkmės kaip garsusis filmas "Amelija iš Monmartro", po kurio O.Totu tapo pasauline žvaigžde. Paskutinis O.Totu vaidmuo - Natali debiutuojančio režisieriaus Davido Fonkinoso (David Foenkinos) melodramoje "Subtilumas".
- Prieš keletą mėnesių sakėte, kad planuojate baigti aktorės karjerą. Ką veiksite toliau?
- O Dieve, štai ką daro internetas... Aš niekada neketinau baigti karjeros. Galbūt ateityje nutarsiu tą padaryti, bet dabar filmavimosi tvarkaraštis sudarytas keliems mėnesiams į priekį. Kalbėdamasi su anglų žurnalistais turėjau omeny, kad filmas "Subtilumas" - tai tam tikro mano gyvenimo laikotarpio pabaiga, dešimtmečio apibendrinimas. Toliau bus visai kitokie filmai ir visai kiti vaidmenys. Dabar kaip tik baigiu filmuotis Klodo Milerio (Claude Miller) filme "Tereza D." - tai Fransua Moriako (Francois Mauriac) klasikinio romano "Tereza Deskeiru" ekranizacija.
- Nebeatnaujinsite bendradarbiavimo su Žanu Pjeru Ženė (Jean Pierre Jeunet, "Amelijos" ir "Ilgų sužadėtuvių" režisierius) ir Holivudo studijomis?
- Mielai vėl padirbėčiau su Žanu Pjeru Ženė. Aš jį labai myliu, ir ne tik kaip režisierių, bet ir kaip žmogų. Bet, deja, artimiausiu metu bendri projektai su juo nenumatyti. O dėl Holivudo... Na, žinoma, aš nieko prieš. Bet po "Da Vinčio kodo" tinkamų pasiūlymų kažkodėl nesulaukiu.
- Galite išvardyti tris mėgstamiausius vaidmenis?
- Tikriausiai šiuo atveju būtų neteisinga nepaminėti mano Natali iš "Subtilumo". Aš seniai norėjau suvaidinti brandesnio charakterio personažą, patiriantį gilesnių sukrėtimų. Natali man pasirodė labai artima, bandžiau ją vaidinti perregimai ir spontaniškai, naudodamasi savo gyvenimo bagažu. Su kitais dviem personažais viskas taip pat gana aišku - tai Amelija, suteikusi man pasaulinę šlovę, ir Šanel vaidmuo biografiniame filme "Koko Šanel" - labai svarbus ir sudėtingas darbas.
- Sakėte, kad Natali labai jums artima. Filme yra epizodas, kai ji bučiuoja nepažįstamą vyrą. Jūs sugebėtumėte taip pat pasielgti?
- Mes vis dėlto ne tiek panašios... Man apskritai retai atsitinka kas nors beprotiško. Aš visada stengiuosi tvardytis, būti padėties šeimininkė. Galite manimi netikėti, bet man labai toli iki tokio žvaigždžių gyvenimo, kurį aprašinėja spauda. Aš visiškai paprastas žmogus. Pažiūrėkite į mane - nejau manyje matote ką nors beprotiška ir keista? Vargu. Taigi gatvėje pabučiuoti nepažįstamą vyrą - tai ne man.
- Ar jus galima pavadinti romantiška moterimi?
- Man kažkodėl pripaišė teiginį - atseit vyrai man atrodo romantiškesni už moteris. Iš tiesų viskas kaip tik atvirkščiai. Moterys daug lengvabūdiškesnės, patiklesnės, jos visada kuria įsivaizduojamų filmų apie meilę scenarijus ir suka tuos filmus galvose. O paskui bando tikrovę pritempti prie tų svajų. Vyrai kaip tik konkretesnės ir žemiškesnės būtybės. Jei kalbėsime apie mane, esu švelni ir rūpestinga. Ir, aišku, romantiška, bet ne tiek, kad prarasčiau ryšį su tikrove.
- Ar, jūsų manymu, yra moterų, kurių neįmanoma įsimylėti?
- Ne! Juk svarbiausia ne išvaizda ir net ne asmeninės savybės. Bet koks trūkumas kam nors gali atrodyti pranašumas. O protinga moteris visada padarys, kad bet koks netobulumas taptų jos pagrindiniu koziriu.
- Jūs nepaleidžiate iš rankų seno juostinio fotoaparato. Tai rimtas jūsų susižavėjimas?
- Na, parodų kol kas nerengiu. Bet beveik nesiskiriu su juo, tai tiesa. Fotografuoju viską iš eilės. Kadangi dažniausiai į mano akiratį patenka režisieriai debiutantai ir žurnalistai, nuotraukose tenka žiūrėti būtent į juos.
Parengta pagal "TV Publiką"
