2 nuotr.“Olialia” mergaičių Jolitos Gailevičiūtės ir Sandros Grafininos vakarėliai nebedomina. Jaunos moterys turi kitos veiklos - šildo pieną, keičia sauskelnes ir barškina žaislais. Jolitos atžalai Kamilei septyni mėnesiai, Sandros Titui - keturi. Ką gražuolių gyvenime pakeitė kūdikių gimimas?
- Šiandien merginos bijo vargo - gimdyti, keisti sauskelnes, nemigo naktų... Ar daug rūpesčių atsirado gimus vaikui?
Jolita: Kokie rūpesčiai? Vaikas man yra didelis džiaugsmas, jei yra vargelių, tai vaiko šypsena juos atperka su kaupu.
Sandra: To jausmo, kada pirmą sykį pamačiau savo kūdikį, negaliu palyginti su jokiu kitu - nuostabu, kai matai savo mažo žmogučio akytes, bedantę šypsenytę.
- Kokie nemalonūs pokyčiai gimus vaikui?
Sandra: Anksčiau gyvenau taip, kaip norėjau, o dabar vaikelis reguliuoja dienas, kada ką galiu ir turiu daryti, kaip užsisako - taip ir būna, bet tai man labai patinka! Pokyčiai - tik malonūs. Gal dėl to, kad turiu pagalbininkų: namų ūkį tvarko ūkvedys, švara rūpinasi valytoja, Tituką auginti padeda senelis, močiutės ir, be abejo, vaikelio tėtis.
- Kas sunkiausia vaiką auginant?
Jolita: Nieko, gal momentai, kai dantukai kalasi.
- Ar nebūna momentų, kai pikta, kad esi pririšta, juk negali dviem mėnesiams viena iškeliauti?
Jolita: Tokių minčių nebūna - priešingai, labai pasiilgstu savosios, jei būnu ilgiau išlėkusi. Jei mėnesį nematyčiau vaiko, turbūt numirčiau iš ilgesio! Manau, kad mama ir mažas vaikas - neatskiriama.
Sandra: Kol vaikelis dar mažytis, tikrai nežadu jo palikti ilgesniam laikui nei viena para. Aišku, nesu užsirakinusi namie, išeinu pasižmonėti, kartais net leidžiu sau pašėlti naktiniame klube, bet mintyse visada esu su savo Tituku.
- Kur su vaikučiu dažniausiai lankotės?
Jolita: Kaip ir dauguma mamų - parkuose, vykstame į gamtą ar prie ežero pasibūti.
Sandra: Gyvename labai gražiame prie Kauno marių esančiame Rumšiškių miestelyje. Turime didžiulį po atviru dangumi muziejų, todėl galvos sukti nereikia, kur eiti su vaikeliu pasivaikščioti.
- Ko išmokė vaikas?
Sandra: Atsakomybės, kantrybės ir besąlygiškos meilės.
Jolita: Būti stipresnei, ištvermingesnei, dėmesingesnei.
- Apie antrą atžalėlę nemąstote..?
Jolita: Taip, be abejo, galvojame, nes sesutei juk reikia broliuko arba sesytės, bet tai tik po kokių 2-3 metų.
Sandra: Tikrai dar nemąstau. Dabar manau, kad savo vaikų nebenorėčiau turėti daugiau - užteks vieno, bet neatmetu galimybės po keleto metų įsivaikinti.
- Kaip kasdien maišant puodą košės “nesubobėti”, nesustorėti?
Jolita: Reikia valgyti po nedaug ir mažomis porcijomis - nesustorėsi, o dėl “subobėjimo” - laiko rasti sau galima ir auginant vaiką.
Sandra: Negalima pamiršti, kad, be mamos vaidmens, esi ir moteris, tad turi rūpintis savimi, savo išvaizda, gera savijauta ir neužsidaryti namie, nes kitaip - garantuotai “subobėsi”.
