Nuo „intermergaitės“ iki milicijos majorės

J.Jakovleva nuo vaikystės svajojo susieti gyvenimą su scena. Net per išleistuves į šampano butelį ji įkišo raštelį su savo didžiausiu troškimu - „Noriu tapti garsia aktore“. Ir tapo, nors iš pradžių jai teko padirbėti bibliotekininke, kartografe ir net komplektuotoja Charkovo elektros aparatūros gamykloje. Susitaupiusi truputį pinigų, ji nutarė įgyvendinti seną svajonę - persikraustyti į Maskvą ir stoti į Valstybinį teatro meno institutą (GITIS).

Per stojamuosius egzaminus būsimoji aktorė padarė neišdildomą įspūdį priėmimo komisijai. Iš pradžių J.Jakovleva perskaitė ištrauką iš „Prisikėlimo“, griežtai laikydamasi L.Tolstojaus teksto: „Katiuša Maslova krito ant kelių“, - ir reikiamą akimirką taip pat krito. Grindyse buvo vinių, ir nuo skausmo jaunoji aktorė apsiašarojo. Paskui, deklamuodama pasakėčią, J.Jakovleva vaizdavo varną ir, straksėdama ant kėdės, įsigudrino joje įstrigti. Kai jau atėjo lyrinio fragmento eilė, priėmimo komisijos pirmininkas ir nariai, iš juoko šluostydamiesi ašaras, paprašė jos nebetęsti.

Baigusi GITIS, J.Jakovleva buvo priimta į vieną garsiausių Maskvos teatrų - „Sovremennik“. Tiesa, pirmojo aktorės vaidmens šiame teatre labai sėkmingu nepavadinsi: jai teko mažytis vaidmuo spektaklyje „Turbinų dienos“. Pradedančiosios aktorės užduotis buvo paprasta: sėdėti vežime ir rėkti, kai prie jos artinasi baltagvardiečiai ar raudonarmiečiai. Repetuoti nesisekė: J.Jakovleva klykavo taip juokingai, kad aktoriai scenoje imdavo kikenti. Galop režisierius nutarė vežimą palikti scenoje, o „bobą“ nusiųsti rėkti už kulisų. Net penkis mėnesius aktorė vaidino „Turbinų dienose“ už kulisų, kur ją matė tik teatro darbuotojai. Kartą vienas iš jų pasiūlė jaunai aktorei įrašyti rypavimus į magnetofono juostą, kad nereikėtų kasdien vargti. Kai J.Jakovleva pasidalijo šia idėja su režisieriumi, tas net išbalo: „Dieve brangus, aš gi tave pamiršau! Aišku, nueik pas techniką, įrašyk!“

Visoje didžiulėje šalyje J.Jakovleva išgarsėjo suvaidinusi pagrindinį vaidmenį Piotro Todorovskio filme „Intermergaitė“. Tolimais 1989 metais vaidybinis filmas apie valiutinę prostitutę padarė sprogusios bombos įspūdį ir tapo žiūrimiausias. „Intermergaitė“ buvo pripažinta geriausiu metų filmu, o J.Jakovleva -
geriausia aktore. Kompaniją J.Jakovlevai sudarė Liubovė Poliščiuk, Irina Rozanova ir Ingeborga Dapkūnaitė. Ne kiekviena 9-ojo dešimtmečio sovietų aktorė būtų pasiryžusi suvaidinti prostitutę Tanią Zaicevą. O J.Jakovleva pasitikėjo P.Todorovskiu: „Aš mėgau jo filmus ir iš pat pradžių supratau, kad nieko nešvankaus ir bjauraus šis žmogus nenufilmuos. Jei tokį vaidmenį, tokį siužetą būtų pasiūlęs kitas režisierius, būtų reikėję susimąstyti.“ Ir P.Todorovskis iš anksto visiškai pasitikėjo jauna aktore. Kino bendruomenę, švelniai tariant, nustebino garsaus režisieriaus pasirinkimas, juk į „naktinės plaštakės“ vaidmenį pretendavo „seksualiausios“ to meto gražuolės - Irina Rozanova, Tatjana Dogileva, Ingeborga Dapkūnaitė...

Po šio filmo aktorei galėjo visam laikui prilipti „naktinės plaštakės“ amplua, bet ši aktorė kaip niekas kitas mokėjo persikūnyti. Tais pačiais metais ekranuose pasirodė drama „Laiptai“, kurioje ji suvaidino Alią, „angelą“ baltais kailinukais ir balta kepuraite, gelbstinčią nuo savižudybės pagrindinį herojų. Paskui buvo turtingo pirklio žmona Vera Filipovna („Širdis - ne akmuo“) ir dar visa virtinė įsimenančių paveikslų ir ryškių vaidmenų. Dabartiniai žiūrovai gerai pamena J.Jakovlevos vaidinamą majorę Kamenskają: televizijos serialas „Kamenskaja“ pagal A.Marininos romanus šio amžiaus pradžioje buvo rodomas net 12 metų. Aktorei net ši televizijos saga tapo puikia dirva tobulinti aktorinį meistriškumą: herojė kasmet keitėsi ir brendo drauge su ja. Galop pati A.Marinina ėmė rašyti naujas knygas, savo Kamenskają derindama prie J.Jakovlevos tipažo. O žiūrovai taip pamilo milicijos majorę, kad ėmė tapatinti aktorę su jos heroje. „Mane visi atkakliai sveikina su Milicijos diena, sako gražius žodžius, dovanoja gėlių, o tai, aišku, malonu“, - sako žvaigždė.

Šiandien J.Jakovleva ekranuose imasi netikėčiausių vaidmenų ir amplua. Galima būtų manyti, kad ji jau patenkino savo kūrybines ambicijas, juk 55 metų aktorės bagaže - dešimtys vaidmenų. Bet pati aktorė prisipažįsta, kad „svajonių vaidmuo“ jos dar laukia.

Pagal užsienio spaudą parengė Milda Kunskaitė