Neprilygstamoji Laiza

Pasakos pabaiga

Apie tokią vaikystę kaip Laizos daugelis galėjo tik svajoti: garsūs tėvai - aktorė Džudi Garland (Judy Garland) ir režisierius Vinsentas Minelis (Vincente Minnelli), gražūs namai, gerovė, ryšiai. Mergaitei atsivėrė puikios ateities perspektyva, liko tik ištiesti ranką ir pasiimti visa tai, kuo ją dosniai apdovanojo likimas. Tačiau laimė šeimoje truko neilgai. 1951 metais Dž.Garland ir V.Minelio santuoka iširo. Išsiskyrusi Džudi visai paleido vadžias: narkotikai, girtavimas, nesibaigianti gerbėjų virtinė. Laiza savo mamai tapo žmogumi, ant kurio peties galima išsiverkti. Moteris dukrai pasakodavo apie savo meilužius ir nemaloniausią gyvenimo pusę. Kad ir kiek daug buvo problemų, susijusių su sveikata, alkoholiu ir tabletėmis, Džudi įsigudrino vėl ištekėti ir pagimdyti dar du vaikus. Suprantama, rūpintis mažyliais teko vyresniajai dukteriai. Faktiškai Laizai prisiėjo prižiūrėti ne du, o tris vaikus, nes mamai aktorei reikėjo ne mažiau dėmesio kaip mažiesiems broliukui ir sesutei. Dž.Garland nuolatos bandė žudytis, o kartais tiesiog apsimesdavo bandanti, norėdama atkreipti į save dėmesį. Dukra dėl viso to labai išgyveno, todėl, pasitaikius galimybei, paskubėjo išeiti iš namų.

Nulemtas likimas

Pirmą kartą ekrane Laiza pasirodė būdama trejų. Tai buvo filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko jos mama. Penkerių metų mergaitė pradėjo mokytis šokio pas Fredą Asterą (Fred Astaire), septynerių šoko Niujorko teatro scenoje, trylikos dalyvavo televizijos laidoje drauge su Džinu Keliu (Gene Kelly), o 15-os nutarė vykti į Niujorką, kur įstojo į teatro meno mokyklą. Tai buvo nuotykių ir kovos dėl vietos po saule metas. L.Mineli imdavosi bet kokio darbo - manekenės, statistės, o kartu išbandė jėgas kaip aktorė ir dainininkė. Septyniolikametė drauge su motina pasirodė Londono „Paladium“ scenoje, ir būtent tuomet Džudi suprato, kad užsiaugino stiprią konkurentę, o Laiza pajuto, kad motina vėl nuo jos tolsta. 1965 metais L.Mineli sublizgėjo Brodvėjaus miuzikle „Flora the Red Menace“ ir už savo vaidmenį gavo prestižinę „Tony“ premiją. Tačiau tikroji šlovė ją užgriuvo po miuziklo „Kabaretas“. Šis sėkmingas projektas nugalėjo aštuoniose iš 11-os nominacijų tai pačiai premijai gauti. Prie „Oskaro“ Laiza pirmą kartą priartėjo 1970 metais, ekranuose pasirodžius filmui „The Sterile Cuckoo“. Tačiau statulėlę gavo tik po dvejų metų - už dainininkės Sali Boulz vaidmenį miuziklo „Kabaretas“ kino versijoje. Deja, visi vėlesni L.Mineli darbai kine jau nebuvo tokie neįtikėtinai efektingi, nors Martino Skorsezės (Martin Scorsese) filmas „Niujorkas, Niujorkas“ buvo neblogas bandymas susigrąžinti buvusį populiarumą. Beje, būtent po šio filmo aktorės repertuare atsirado keletas naujų dainų.

Mamos pėdomis

Nuo vaikystės Laiza girdėdavo kalbas apie išorinį panašumą į mamą. Kai ji žengė pirmuosius žingsnius scenoje, kritikai vienu balsu tvirtino, kad pagal kylančios žvaigždės atlikimo manierą galima nuspėti ją esant Džudi Garland dukrą. L.Mineli tokie palyginimai erzino ir žeidė, be to, ji labai bijojo, kad jos neištiktų motinos likimas. Pramogų versle Laizai vis dėlto pavyko apginti savo nepriklausomybę ir atsikratyti „Džudi dukters“ etiketės, užtat asmeniniame gyvenime merginą ištiko visiškas fiasko. Jos audringus romanus aptarinėjo visas Holivudas, o spauda nesivaržydama aktorę pakrikštijo „sekso mašina“. Nepasižymėdama modelio išvaizda, bet būdama neįtikėtinai charizmatiška, Laiza įsigudrindavo įsivelti į meilės intrigas net su pavyzdingiausiais šeimų tėvais. Pirmą kartą L.Mineli ištekėjo „tarpininkaujant“ mamai. Moteris svajojo, kad dukra atsikratytų nevaldomo potraukio trumpalaikiams romanams ir surimtėtų, todėl supažindino ją su savo protežė, dainininku Piteriu Alenu (Peter Allen). Iš pradžių viskas klostėsi neblogai, tačiau „geradariai“ Laizai pranešė, kad jos vyrą ir motiną sieja anaiptol ne vien draugiški santykiai. Jie - meilužiai! Aktorei tai buvo smūgis. Suprantama, paguodos ji ieškojo kitų vyrų glėbyje.

1974 metais L.Mineli išsiskyrė su P.Alenu ir ištekėjo už kino prodiuserio Džeko Heilio (Jack Haley). Tačiau ištekėjusios moters padėtis nepadėjo jai tapti solidesniai, ji ir toliau mezgė romanus. Kartais kino žvaigždės meilužiai imdavo aiškintis santykius su ja net girdint vyrui! Padėtį blogino nuolatinis piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu. Natūralu, kad vieną gražią dieną Dž.Heilis tiesiog dingo iš žmonos gyvenimo, o L.Mineli prasidėjo sveikatos problemos ir ji atsidūrė ligoninėje. Išsirašiusi iš gydymo įstaigos, aktorė ir vėl pabandė viską pradėti iš naujo. 1979 metų gruodžio 4-ąją Laiza vėl ištekėjo. Jos išrinktuoju tapo skulptorius Markas Gero. Ramus, sveikai protaujantis, inteligentiškas vyras tikriausiai puikiai papildė tokį „degtuką“ kaip L.Mineli. Tačiau ir ši santuoka 1992 metais iširo.

Kitas vyras, sugebėjęs užmauti žiedą ant meilės kupinos dainininkės piršto, buvo prodiuseris ir koncertų vadybininkas Deividas Gestas (David Gest). Jų vestuvės labiau priminė „Grammy“ premijų įteikimo ceremoniją. Viešbučio „Regent“ fojė susirinko kino ir muzikos pasaulio garsenybės. Iškilmės jaunavedžiams atsiėjo 3,5 mln. dolerių! Įsimylėjėliai kūrė ateities planus ir net norėjo įsivaikinti, bet jau po pusantrų metų pora įteikė skyrybų prašymą. D.Gestas kaltino žmoną jį mušus ir pabandė iš jos atimti solidžią turto dalį. Bet jo planas apiplėšti L.Mineli žlugo. Dar vieną artimo žmogaus netektį Laiza pabandė užstelbti narkotikais. Po skandalingo skyrybų proceso žvaigždė ir vėl atsidūrė reabilitacijos centre. Baigusi gydymo kursą aktorė ėmė rečiau rodytis viešai ir užsiėmė labdara. Deja, jos kova su žalingais įpročiais tęsiasi iki šiol. L.Mineli net ir sulaukusi 70-ies nepasiduoda - tiesiog toks yra jos charakteris.

Parengta pagal priedą „TV publika“