Nepasakiškas Dž.Garlend gyvenimas

Nusifilmavusi kino juostoje „Ozo šalies burtininkas", viename iš kultūrine prasme reikšmingiausių ir sėkmingiausių visų laikų filmų, Dž.Garlend tapo Amerikos numylėtine, o jos sukurtas Doroti Geil vaidmuo, už kurį ji pelnė „Oskarą", - kultiniu. 7-ojo deš. pabaigoje, kai Dž.Garlend buvo per 40, ji buvo jau kone benamė, įsiskolinusi Mokesčių tarnybai tūkstančius dolerių, dainuodavo baruose, gaudama po 100 dolerių už vakarą, ir galvojo nusižudyti, palaužta virtinės nesėkmių bei problemų, susijusių su sveikata.

Vaikystė be vaikystės

Dž.Garlend gyvenimo pradžia - kaip tik toks atvejis, kai sakinys „ji neturėjo vaikystės" nėra dramatiškas faktų sutirštinimas. Mergaitė, kurios tikrasis vardas yra Frensis Gam (Frances Gumm), gimė klajojančių aktorių, vodevilių atlikėjų, šeimoje. Džudi mama, kaip dažnai būna, nesulaukusi sėkmės pati, nusprendė savo ambicijas perkelti į vaikus. Etelė Gam pastūmėjo visas savo dukras į šou verslą, bet būtent Džudi talentas buvo ryškiausias.

Dž.Garlend pirmą kartą išėjo į sceną, kai jai buvo dveji su puse - kartu su seserimis ji atliko dainą „Jingle Bells" Grand Rapidso kino teatro scenoje. Nuo tada mažylės kasdienybę daugiausia sudarė pasirodymai su šeimos grupe „Seserys Gam" ir nesibaigiančios aktorių atrankos, į kurias ją vedžiojo mama. Kai Džudi buvo 13 metų, per vieną iš koncertų ją pastebėjo MGM (Metro Goldwyn Mayer) atstovas. Sužavėtas jos puikaus balso, studijos vadovas Luisas B.Majeris (Louis B.Mayer) nereikalavo dalyvauti kino bandymuose ir iškart pasirašė su ja sutartį. Tai buvo proveržis, dėl kurio stengėsi Džudi ir jos mama, bet vietoj to, kad jos svajonės taptų tikrove, ji netrukus suprato, kad gyvenimas virto kuo tikriausiu košmaru.

Ir taip nelengvos mergaitės darbo dienos tapo gerokai sunkesnės. Džudi, ne visai atitinkanti tais laikais vyravusių grožio standartų, studijoje į akis buvo vadinama „kiaulaite su kasytėmis" ir „bjauriuoju ančiuku", o L.Majeris į ją kartais kreipdavosi „mano mažoji kupriuke". Tariamus Dž.Garlend trūkumus buvo stengiamasi ištaisyti visais būdais: ji nešiojo dantų kabes ir specialias elastines plokšteles nosies formai koreguoti. Nereikia stebėtis, kad Džudi visą gyvenimą kamavo kompleksai, susiję su išvaizda, ir ji niekada savęs nelaikė gražia.

Studijos vergė

Dž.Garlend debiutavo didžiajame ekrane 1936 m., kai jai buvo 14 metų. Per kitus trejus metus Džudi nusifilmavo dar šešiuose filmuose. Vien iš to fakto galima spręsti, kaip atkakliai jai teko dirbti. Bet aktorės žvaigždžių valanda išmušė 1939 m., kai ekranuose pasirodė „Ozo šalies burtininkas", kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį. Amerika įsimylėjo Doroti, kurią Džudi įkūnijo ekrane. Už jį jaunoji aktorė Dž.Garlend gavo specialų Akademijos „Oskarą", bet už jį sumokėjo sveikata, tiek fizine, tiek emocine.

„Ozo šalies burtininkas" buvo filmuojamas ilgiau kaip metus, jam buvo išleisti tais laikais rekordiniai du milijonai dolerių. Svarbiausias studijos tikslas buvo pelnas, o dėl aktorių-vaikų niekas labai nesuko galvos, juos vertindami kaip mašinas, kurių vienintelė užduotis - bet kuria kaina atlikti darbą. Kad filmas būtų baigtas laiku, Džudi teko dirbti po 18 valandų per parą, šešias dienas per savaitę. Vėliau ji prisiminė: kad padidintų jos darbingumą, rytais jai būdavo leidžiamas amfetaminas, o vakare, kad užmigtų, Džudi buvo duodama barbitūratų. Dėl to aktorė visą gyvenimą kentėjo nuo priklausomybės - be migdomųjų ir stimuliatorių ji negalėjo dirbti. Kur žiūrėjo tėvai, paklausite jūs? Tai štai, Džudi motiną ši padėtis visai tenkino. Jau suaugusi Dž.Garlend prisiminė, kad mama pirmą kartą davė jai tablečių, kai mergaitei buvo vos 10 metų.

Amfetaminais ir migdomaisiais nebuvo apsiribojama. Dž.Garlend atrodė vyresnė negu buvo iš tiesų, tad mergaitė buvo verčiama laikytis griežčiausios dietos, kurią sudarė vištienos sultinys ir salotos. Kad prislopintų alkio jausmą, Džudi vartojo tabletes. Ir daug rūkė, po kelis cigarečių pakelius per dieną. Be to, ji buvo verčiama nešioti korsetus, smarkiai varžyti krūtinę, kad figūra atrodytų mergaitiškesnė, ne moteriška. Kai mergaitei sukako 16 metų, jai nuolatos tekdavo girdėti nedviprasmiškų pasiūlymų ir užuominų. Bet tik artėdama prie 20-ies, Džudi pagaliau įgavo drąsos padaryti visam tam galą.

Gelbėjimosi ratas

Renė Zelvėger (Renee Zellweger), filme „Džudi" įkūnijusi Dž.Garlend, ištaria sakinį, kad nuo depresijos ji bandė gelbėtis santuokomis. Išties, taip ir buvo. Aktorė buvo ištekėjusi penkis kartus, ir, skirdamasi su vienu vyru, ji paprastai praktiškai iškart tekėdavo už kito.

Pirmą kartą Džudi ištarė „taip" 1941-aisiais, kai jai buvo 19 metų. Jos išrinktuoju tapo muzikantas Deividas Rouzas (David Rose). Netrukus mergina sužinojo, kad laukiasi, bet reikalaujant MGM, nėštumą nutraukė. 1944 m. Džudi ir Deividas išsiskyrė. O jau 1945 m. Dž.Garlend ištekėjo už režisieriaus Vinsento Minelio (Vincente Minnelli), su kuriuo netrukus susilaukė dukters Laizos. Vaikas poros santykių nesutvirtino ir 1951 m. santuoka iširo. Dar sykį prie altoriaus aktorė žengė 1952-aisiais, su prodiuseriu Sidniu Laftu (Sidney Luft). Šioje santuokoje gimė du vaikai, dukra Lorna ir sūnus Džojis. 1965 m. Dž.Garlend ir S.Laftas išsiskyrė.

Prodiuseris prisiteisė teisę globoti vaikus, nes Dž.Garlend, kurios karjera tuo metu jau ritosi žemyn, nepajėgė jiems užtikrinti ramaus, stabilaus gyvenimo ir net stogo virš galvos - ši širdį draskanti istorija taip pat parodyta rež. R.Guldo filme „Džudi". Vėliau Dž.Garlend buvo ištekėjusi dar dukart: metus už Marko Herono (Mark Herron) ir už Mikio Dinso (Mickey Deans), su kuriuo susituokė likus vos trims mėnesiams iki mirties. Būtent jis 1969 m. birželio 22 d. rado ją negyvą jų buto Londone vonioje. Kaip parodė ekspertizė, aktorė mirė perdozavusi migdomųjų. Beje, su Mikiu Džudi susipažino, kai prieš trejus metus jis draugo prašymu atnešė jai maišelį su vaistais.

Krachas

Džudi buvo pelniusi ne tik vienos iš didžiųjų Holivudo aktorių reputaciją, bet ir vienos iš tų, su kuriomis labai sunku dirbti. Jos reputacijai greičiausiai kenkė psichinės sveikatos problemos ir piktnaudžiavimas įvairiais vaistais ir draudžiamais preparatais. Dėl to ji ne kartą buvo nušalinta nuo darbo filmavimo aikštelėje, vėliau ir atleista. Ji ne kartą bandė atgaivinti karjerą, bet į gyvenimo pabaigą Dž.Garlend finansinė padėtis buvo apgailėtina.

Kai buvo atleista iš MGM, aktorė pradėjo jausti didžiulę scenos baimę. Dėl to, taip pat dėl priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų Džudi dažnai atšaukdavo pasirodymus ir netrukus niekas nebenorėjo turėti su ja reikalų, tad Dž.Garlend tiesiog nebegalėjo užsidirbti gyvenimui. Į karjeros ir gyvenimo pabaigą Džudi prarado ir šlovę, ir pinigus. Jai prisiėjo dainuoti baruose, už vakarą gaunant vos šimtą dolerių. Jos vyresnioji dukra, Laiza Mineli, tuo metu pradėjo sparčiai kopti karjeros laiptais ir materialiai padėdavo motinai. Po mirties Dž.Garlend paliko skolų, kurių suma siekė 500 tūkst. dolerių, ir jas teko mokėti jos dukrai Laizai.