Nepakartojamas pasimatymas su delfinais

Į ją dėmesį atkreipia ir lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, kartu su ledų gamintoju „Premia KPC“ jau antrus metus organizuojantis akciją „Tau ledai, o jiems - delfinų pagalba“, kurios metu surinkti pinigai suteikia galimybę šeimoms lankyti delfinų terapijos seansus.

„Autizmo sutrikimą turintys asmenys visuomenėje vis dar yra stigmatizuojami. Ne visuomet žinome, kaip elgtis susidūrus su tokiais žmonėmis, kaip juos suprasti ir kaip padėti. Šia akcija siekiame atkreipti dėmesį ir suteikti galimybę mūsų klientams prisidėti prie autizmą turinčių vaikų sveikatos gerinimo“, - sako „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Praėjusiais metais akcijoje dalyvavo 15 šeimų, o šiandien jos jau džiaugiasi teigiamais terapija pasiektais rezultatais. Tarp jų ir autizmo spektro sutrikimą turinčią mergaitę auginanti šeima.

Kaip tikina mama, dukrai pradėjus lankyti delfinų gydymo terapiją ir reabilitaciją viskas netikėtai pradėjo keistis su kiekviena diena.

„Jautėmės tarsi stebuklų šalyje - po kiekvieno seanso mergaitės būklė vis gerėjo, negalėjome atsistebėti tokiais pokyčiais. Nei į mokyklą, nei į kitus užsiėmimus anksčiau nenorėjusi eiti dukra tiesiog spirgėdavo laukdama pasimatymo su delfinais. Taip pat labai klausė ir specialisto, atlikdavo visas užduotis ir klausydavo patarimų. Širdis džiaugėsi tai matant, net negalėjau patikėti, kad tai įmanoma“, - pasakoja mama.

Šiandien po delfinų terapijos praėję jau metai, tačiau šeima linksmai prisimena joje praleistą laiką ir džiaugiasi ilgalaikiais pasiektais rezultatais. Pasak moters, nors terapija ir neatrodo labai ilga - susideda iš dešimties seansų, tačiau yra išties efektyvi, o pasekmės ilgalaikės.

„Pastebėjome, kad susitvarkė dukros miego režimas. Labai pasikeitė elgesys - nebeprieštarauja, sumažėjo lingavimas, supimasis, galime pasitarti kartu, ką veiksime. Pasikeitė elgesys ir namuose, ji tapo daug ramesnė. Būna, atsigula šalia ir prisiglaudžia, padeda galvą ant krūtinės ir prašo paglostyti galvą - to anksčiau nebūdavo. Atrodo, kad aš pati gavau neįkainojamą galimybę atsipalaiduoti, nors apie tai net nesvajojau“, - džiaugiasi moteris.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėjos, socialinių mokslų daktarės Brigitos Kreivinienės, jau beveik dvidešimt metų Lietuvos jūrų muziejuje vykdoma delfinų terapijos programa, kuri kasmet sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio.

„Delfinai išties unikalūs ir intelektualūs gyvūnai. Vien jų fiziologinis unikalumas kelia geras emocijas, nes delfino pražiota burna mums primena jo šypseną. Jie taip pat labai smalsūs, noriai bendrauja su žmonėmis, yra žaismingi ir tuo sugeba pakelti net liūdniausios ar irzliausio žmogaus nuotaiką“, - teigia B.Kreivinienė.

Kaip pasakoja specialistė, daugiausia gyvūnų asistuojamos terapijos paslaugomis naudojasi vaikai ir suaugę, kurie turi psichikos ir elgesio arba nervų sistemos ligas. Po tokių terapijos seansų matomi pažangūs rezultatais, tai ypač veiksminga vaikams iki 7 metų, kurie yra imliausi.

Šią vasarą „Maximos“ pirkėjai, įsigydami ledų „Klasika“ vafliniuose puodeliuose, vėl turi galimybę prisidėti prie geresnės specialiųjų poreikių turinčių vaikų raidos.

Įdomūs faktai apie delfinus:

•     Delfinai  gyvena ne po vieną, turi susikūrę sudėtingą socialinę struktūrą, jiems yra būdingas platus emocijų spektras, tarp jų - ir humoro jausmas. Pasaulyje egzistuoja 32 jūrinių ir 4 upinių delfinų rūšys.
•     Senovės Graikijoje nužudyti delfiną buvo laikoma šventvagyste, už kurią buvo baudžiama mirtimi. Graikai delfinus vadino „šventąja žuvimi“, o Saulės dievo Apolono orakului Delfuose ant Parnaso kalno suteikė delfino formą.
•     Romos gyventojai manė, kad delfinai lydi sielas į „Palaimintųjų Salas“. Romėnų mumijų rankose buvo rasta delfinų atvaizdų, kurie, kaip manoma, turėjo užtikrinti jų saugų nuvykimą į pomirtinį pasaulį.
•     Garsūs filosofai kaip Plinijus, Herodotas, Elianas ir Aristotelis aprašė delfinų draugiškumą, gebėjimą jausti užuojautą ir kone moralią prigimtį.
•     Buvo rasta išraižytų delfinų atvaizdų toli nuo jūros esančiame dykumų mieste Petroje (Jordanija).
•     Kai kurie delfinai geba skirti apie 60 žodžių, iš kurių galima sudaryti iki 2000 sakinių.
•     Valgomasis šaukštas vandens delfino plaučiuose jį lengvai paskandins. O žmogus gali prigerti, įtraukęs į plaučius 2 šaukštus vandens.
•     Delfino jauniklis turi išmokti sulaikyti kvėpavimą, kai yra maitinamas.
•     Delfino patelė gali suteikti pagalbą kitai patelei, jei gimdymas yra sunkus. Tuo metu kiti delfinai, esantys netoliese, saugo gimdančią patelę, plaukiodami ratu aplink ją.
•     Delfinai neturi uoslės (vandenyje ji nėra efektyvi), bet jaučia skonį. Kaip ir žmonės, jie skiria saldumą, rūgštumą, kartumą ir sūrumą.
•     Delfino akyse gaminasi „delfino ašaros“, slidus sekretas, kuris apsaugo akis nuo pašalinių daiktų ir infekcijų, mažina trintį tarp akių paviršiaus ir aplinkinio jūros vandens. Jūrų delfinai mato gana gerai tiek vandenyje, tiek vandens paviršiuje.
•     Delfinas orą iš kvėpuojamosios angos išpučia greičiu, viršijančiu 160 km/val.
•     Delfinai „mato“ ir naudodamiesi echolokacija. Jie leidžia serijas garsų ultragarso diapazone ir „gaudo“ jų atspindį specialiais organais. Kai garsas pasiekia objektą, aidas grįžta pas delfiną, ir jis tiesiog pajunta atstumą iki jo, objekto formą, tankį, vietą ir tekstūrą.
•     Delfinas geba tuo pačiu metu leisti garsų trėles bendraudamas ir ultragarsus echolokacijai.
•     120 kg sveriantis delfinas per dieną suėda apie 33 kg žuvies, o tai būtų galima prilyginti 15-22 kg kepsnių per dieną žmogui. Bet, kitaip nei žmogus, definas riebalų neprisiaugina.
•     Delfinai keliaudami naudojasi Žemės magnetiniu lauku, todėl mokslininkai spėja, kad kai kurių pakrančių, kur gyvena delfinai, magnetinis laukas yra anomalus.
•     Kai kada delfinai nužudo ryklius, taranuodami juos savo „snapais“.
•     Delfino hidrolokatoriai neaptinka plonų žvejybinių tinklų gijų, todėl žūsta milijonai atsitiktinai į juos įsipainiojusių gyvūnų.
•     Mokslininkai spėja, kad delfinai taip pat gali naudotis savo „vokaliniais duomenimis“ ne tik echolokacijai, bet ir medžioklės metu aukai apkurtinti arba paralyžiuoti.
•     Nors dauguma laukinių gyvūnų vengia kontakto su žmogumi, laukiniai delfinai, kaip žinoma, nepaprastai mėgsta žaisti ir bendrauti su žmonėmis, ypač vaikais.
•     Delfinai nemoka kvėpuoti refleksiškai, kaip žmonės, todėl bendrosios nejautros atveju mirtų. Miegant ilsisi tik vienas delfino smegenų pusrutulis, kitas būtinai būdrauja, stebėdamas galimus pavojus ir kontroliuodamas vidaus organų darbą.
•     Jauni delfinai be galo mėgsta žaisti aplink laivelius, po banglentėmis ir net padeda žvejams, leisdami suprasti, kada tinkluose yra pakankamai daug žuvų ir pats laikas juos traukti.