respublika.lt

Nematomoji didžiojo prancūzo Š.de Golio pusė

(0)
2022 balandžio 11 11:00:07
Milda Kunskaitė

Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) buvo prancūzų tautos simbolis, tarsi naujųjų laikų Žana d'Ark stojęs vadovauti kovai su naciais bei jų samdiniais ir grąžinęs Prancūzijai jai priklausančią vietą tautų bendrijoje. Kartą Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), paklaustas, ką mano apie Šarlį de Golį, mąsliai nutęsė: „Ar laikau de Golį didžiu žmogumi? Jis egoistiškas, jis arogantiškas, jis save laiko pasaulio centru. Jis... Jūs visiškai teisūs. Jis - didis žmogus".

×
nuotr. 1 nuotr.
Šarlis de Golis. Vikipedijos nuotr.

 

Tylėjimas - stipriųjų didybė

Generolas Šarlis de Golis, garsus politikas, tautos lyderis, padovanojęs pasauliui šiuolaikinę Prancūziją, gimė 1890 m. lapkričio 22-ąją, o mirė 1970 m. lapkričio 9-ąją. Antrojo pasaulinio karo metais jis vadovavo prancūzų pasipriešinimo kovai prieš nacistinę Vokietiją, o 1944-1946 m. - laikinajai Prancūzijos Respublikos vyriausybei.

Po karo Šarlis de Golis buvo išrinktas Prancūzijos prezidentu, suvienydamas šalį po ekonominės ir politinės krizės. Jis parašė trijų tomų autobiografiją ir prisiminimus, pavadintus „Karo memuarai", kurie buvo išleisti 1964 m. - citatas iš šių memuarų iki šiol galima išgirsti iš garsių politikų lūpų.

Jo mintis „niekas taip nesutvirtina autoriteto kaip tylėjimas, stipriųjų didybė ir silpnųjų užuovėja" buvo ir jo gyvenimo principas. Š.de Golis stengėsi slėpti savo asmeninį gyvenimą ir šeimą, iš pradžių artimuosius slapstydamas nuo karo ir Filipo Peteno (Philippe Petain) vadovaujamos Viši vyriausybės, o taikos metu - ir nuo žurnalistų.

Pirmoji ir vienintelė

Būdamas jaunas karininkas, pokylyje, iškart po Pirmojo pasaulinio karo, Šarlis sutiko Ivoną Vandru (Ivonne Vendroux). Ji buvo pasiturinčio fabrikanto dukra iš Kalė. Po jų antrojo susitikimo per pokylį garsiojoje karo akademijoje Sen Sire ji sau pasakė: „Tai bus jis arba niekas." Po keturių mėnesių, 1921 m. balandžio 6-ąją, jie susituokė. Jų santuokos nesugriovė niekas, jie liko ištikimi vienas kitam po visų jų šeimą ištikusių tragedijų.

Prezidento Š.de Golio jausmai žmonai buvo išreikšti jo memuarų dedikacijoje: „Ivonai, be kurios nieko nebūčiau galėjęs nuveikti", - rašė jis. Ivona visais atžvilgiais buvo tokia, kokią būtų galima vadinti pavyzdinga žmona ir mama. Prancūzai ją vadino „teta Ivona".

De Golių šeimoje gimė trys vaikai: Filipas (1921), Elizabeta (1924-2013) ir Ana (1928-1948). Kai prasidėjo karas, de Golių sūnus Filipas buvo studentas, vėliau jis tarnavo kariniame jūrų laivyne, kuris, Prancūziją okupavus vokiečiams, prisijungė prie Š.de Golio vadovaujamos Laisvosios Prancūzijos armijos. Vidurinioji dukra Elizabeta po karo ištekėjo už Aleno de Buasjė (Alain de Boissieu), kuris buvo vienas iš Laisvosios Prancūzijos vadų.

Jaunėlė Š.de Golio dukra Ana buvo „saulės vaikas": sunkus Dauno sindromas jai buvo diagnozuotas praėjus keliems mėnesiams po gimimo. Tėvai niekada nesiskirdavo su dukrele, tėvas buvo ypač prisirišęs prie Anos. Jis dukrai skyrė visą savo tėvišką švelnumą ir rūpestį. Vaikštinėdami po kiemą, jiedu kalbėdavosi apie tai, ką ji pajėgė suprasti. Ana mirė nuo bronchopneumonijos ant tėvo rankų 1948 m. vasario 6 d., kai jai buvo 20 metų.

„Anos de Gol fondas"

Ivona ir Šarlis de Goliai 1945 m. įsteigė labdaros organizaciją „La fondation Anne de Gaulle" žmonėms su ribotomis galimybėmis remti. Iš pradžių jie globodavo jaunas merginas su psichikos negalia, kurios neturėjo lėšų ir buvo nukentėjusios nuo karo. De Golių šeima norėjo, kad jos galėtų sulaukti tokios pačios pagalbos, kaip jų dukra Ana. 1974 m. fondo direktorių tarybos nare tapo Šarlio ir Ivonos dukra Elizabeta de Gol, o mirus motinai, ji perėmė pirmininkės pareigas (1980-1988 m.). „Anos de Gol fondas" tais laikais buvo novatoriškas pavyzdys, padėjęs atrasti ir kitų būdų, išskyrus prieglaudas, padėti žmonėms su negalia.

Fondas veikia iki šiol, plečiasi ir padeda dar daugiau žmonių. Šiuo metu ši organizacija rūpinasi ne tik ypatingais vaikais, bet ir senyvais žmonėmis, atidarė senelių namus. Mirus Ivonai de Gol, jos rezidencija buvo perduota neįgaliesiems, o 2024 m. Montinji le Bretone planuojama atidaryti pirmąjį inkliuzinį kaimą, skirtą žmonėms su kognityviniais sutrikimais.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
  • MODELIS: Radviliškio rajono taryba pritarė VRM inicijuotam pilotiniam priešgaisrinės saugos modeliui - juo siekiama pagerinti Radviliškio rajono savivaldybės ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją bei užtikrinti operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes.
  • ROMUVA: Seimas po svarstymo nepritarė nutarimo projektui dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
  • PRIKLAUSOMYBĖ: Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoju tapo parlamentaras Tomas Tomilinas - jai vadovauja Seimo narė Morgana Danielė.
  • PAMINKLAS: Šakių rajone, Sudarge, penktadienį bus atidengtas paminklas Melno taikos sutarčiai, įteisinusiai lietuvių ir lenkų pergalę Žalgirio mūšyje.
  • PRITARĖ: Jurbarko rajono taryba pritarė sovietinių paminklų nukėlimui - jų yra Jurbarke, Seredžiuje, Viešvilėje, Raudonėje.
  • VERTĖJAI: Pažymint Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje vyks Šv.Jeronimo premijų, skiriamų už grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus, įteikimo ceremonija: šių metų laureatės – vertėja iš estų ir suomių kalbų Danutė Sirijos Giraitė ir lietuvių literatūros vertėja į ispanų kalbą Carmen Caro Dugo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +9 C

+6 +10 C

 

+7 +10 C

+11 +14 C

+10 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s