Naktiniai Holivudo žvaigždžių košmarai

Kartais aktoriai taip įsijaučia į atliekamus vaidmenis, kad net baigę filmuotis niekaip negali sugrįžti į realų gyvenimą. Jų suvaidinti personažai tiesiog prikausto prie savęs įžymybių sielas.

Dauguma aktorių prieš naują vaidmenį sprendžia dilemą: pasiūlytą personažą suvaidinti profesionaliai, bet puse jėgos, ir nekenkti savo sveikatai, ar visu šimtu procentų įsijausti į vaidmenį, beveik persikūnijant į vaidinamąjį.

Šizofrenikas ir kuprius

Tuo įsitikino dešimtys žvaigždžių, tarp jų ir Raselas Krou, suvaidinęs genialų matematiką, sirgusį šizofrenija.

„Filmuodamasis aš tapau labai įtarus, viskuo abejojantis, - prasitarė Raselas. - Tai tęsėsi dar metus nuo tada, kai filmas pasiekė didįjį ekraną“.

Nuo depresijos priepuolių Raselas slėpėsi savo užmiesčio viloje su buteliu viskio rankoje.

Klausas Kinskis, tiesiog pasmerktas vaidinti visokio plauko niekšus, maniakus, žmogžudžius ir vampyrus, filme „Agirė, Dievo rūstybė“ genialiai suvaidino Dievo nuskriaustą kuprių. Mėgdžiodamas savo personažą Klausas pradėjo vaikščioti, lyg tikrai būtų kuprotas, kol galų gale jam iš tiesų iškrypo stuburas.

Tarzanas visam gyvenimui

Džefas Goldblūnas viename filme ne mažiau sėkmingai vaidino mokslininką, pamažu tampantį vabzdžiu. Jis taip įsijautė į vaidmenį, kad pabaigus filmuoti aktoriui kurį laiką teko „pailsėti“ psichiatrinėje ligoninėje.

Tačiau geriausiai aktorių pastangas kuo tikroviškiau atlikti jiems pavestą darbą įrodo Džonis Vaismiuleris - olimpinis plaukimo čempionas ir legendinis kino pasaulio Tarzanas. Džiunglių vaikas tapo jo antruoju, o netrukus ir vieninteliu „aš“. Džonis negalėjo pereiti gatve neišklykdamas savo žymiojo tarzaniškojo klyksmo. Iš pradžių Džonis taip tiesiog gąsdino praeivius, jam buvo smagu, tačiau netrukus jis pradėjo pamiršti žmonių kalbą ir galiausiai savo dienas baigė nusenusių aktorių gydykloje.

Saldžiausias miegas... karste

Brendonas Freizeris prieš filmuodamasis kino filme „Mumija“ perskaitė dešimtis knygų apie senovės Egiptą ir jo gyventojus. Jis taip įsijautė į tuos laikus, kad tapo labai prietaringas. Dar ilgai po filmo premjeros aktorius neįeidavo į tamsias patalpas neįmetęs prieš tai akmenuko, kad išvarytų iš jų tamsiąsias jėgas. Dar ir šiandien aktoriui atrodo, kad jį kažkas bando paveikti juodąja magija, todėl kaskart iš kišenės išsitraukia saują užkalbėtų akmenėlių iš Kairo turgelio ir pradeda šnabždėti saugančius užkeikimus.

Belgas Lugošis, kine ir Brodvėjuje ne vieną ir ne du kartus suvaidinęs kraujasiurbį Drakulą, sulaukęs gyvenimo saulėlydžio galėjo užmigti tik specialiai jam sukaltame karste.

Panika, panika, panika

Džulijana Mur, „Hanibale“ vaidinusi FTB agentę Klarisą Starling, žurnalistams yra sakiusi, kad tapo labai baikšti ir įtari. Nuo tada jos rankinėje visuomet guli dujų balionėlis, o kai aktorė įžengia į nepažįstamą arba tamsią patalpą, jai iš baimės suspurda širdis. Be to, ji bijo miegoti išjungusi šviesą, kelti telefono ragelį ir net praustis duše.

Šarlizė Teron viename interviu kalbėjo, kad filmai, kuriuose ji filmuojasi, stebėtinai veikia jos realųjį gyvenimą. Vos Šarlizė suvaidino išsiskyrusių tėvų dukterį, jos tėvai išties išsiskyrė. Kai filme ją metė vaikinas, ji ir realiame gyvenime išsiskyrė su mylimuoju.

Skambučiai iš anapus

Sigurni Vyver neseniai pareiškė, kad daugiau niekada nebevaidins siaubo filmuose. Tą ji nusprendė nusifilmavusi „Paslaptingoje girioje“.

„Man yra tekę filmuotis daugybėje siaubo filmų, bet kai skaičiau šį scenarijų, man plaukai stojosi piestu, - prisipažino ji. - Scenarijus nuo pirmo iki paskutinio puslapio buvo toks baisus, kad dar kokias dvi savaites naktimis sapnavau košmarus“.

Pirmąją filmavimo dieną aktorės viešbučio numeryje suskambo telefonas. Paslaptingas balsas kitame laido gale sušnabždėjo: „Išvažiuok ir pamiršk „Girią“. Sigurni pamanė, kad taip tiesiog kažkas kvailai pajuokavo. Tačiau netrukus suprato, kad viskas kur kas rimčiau. Po kelių dienų jai prasidėjo baisi alergija, o daktarai niekaip negalėjo nustatyti priežasties. Po kurio laiko alergiją pakeitė nemiga, aktorė beveik nebemiegojo. Net patys stipriausi migdomieji vaistai niekuo negelbėjo. Per tą laiką grasinantys skambučiai nesiliovė. S.Vyver nerimavo, bet kolegoms nieko nesakė, kol kartą filmavimo aikštelėje tiesiog virš jos galvos sprogo žibintas. Aktorė pratrūko ir apie skambučius pranešė policijai.

Patikrinimo rezultatai pasirodė pribloškiantys: pasirodė, kad į jos numerį niekas niekada nėra skambinęs! Administracijos telefonas, perjungiantis ir miesto, ir vidaus skambučius, kol aktorė viešėjo, nė karto neužfiksavo nė vieno signalo į jos numerį.

Aktorė buvo taip persigandusi, kad režisieriui teko labai pasistengti, kad įkalbėtų žvaigždę likti dar bent keletą dienų.

Pati S.Vyver mano, kad jėgos iš anapus yra nepatenkintos jos dažnu kišimusi į dvasių pasaulį, todėl ir nusprendė, kad šis filmas - paskutinis jos „siaubiakas“.

Paplūdimio košmaras

Nepasisekė savo laiku ir Vainonai Raider. „Prarastose sielose“ ji suvaidino moterį, sužinojusią baisią paslaptį: „Šėtonas greitai atkeliaus į Žemę!“ Ruošdamasi šiam vaidmeniui aktorė konsultavosi su kunigu, nuo pradžios iki galo perskaitė Bibliją, žiūrėjo dokumentinius filmus, kaip iš moterų buvo išvaromas velnias. Paskui jauna aktorė „užsikirto“.

„Mane persekiojo vienintelis košmaras: aš pliaže, o ten daug vaikų, kurie krenta nuo uolų, - pasakojo ji žurnalistams. - Ar jums pažįstamas jausmas, kai negalite bėgti per smėlį? Aš niekaip negalėjau jų pasivyti. Tokie košmarai mane kankino labai ilgai, tik niekam to nepasakojau“.

Tvin Pykso šmėklos

Mistinio serialo „Tvin Pykso miestelis“ aktorių filmavimas vos nepribaigė. Šerlin Fen, pavyzdžiui, persekiojo tokie baisūs košmarai, jog naktimis ji rėkdavo taip garsiai, kad žadindavo visą komandą. Po jų aktorė vis bandė įrodyti režisieriui Deividui Linčui, kad tai ne sapnai, o bauginanti realybė, su kuria ji nepajėgi kovoti. Tačiau D.Linčas neleido kviesti psichologo.

Netrukus raminamųjų prireikė kitai šio filmo aktorei - Šeril Ly, vaidinusiai Lorą Palmer. Ji nuolat sapnuodavo, kad jos kūnas įvyniotas į polietileno plėvelę, kurią ji, bandydama išsilaisvinti, plėšia nuo savęs kartu su visa oda.

Nuo košmarų Š.Ly išsivadavo tik pradėjusi rengtis ekstravagantiškas plonutėlaičio audinio sukneles. Ji sakydavo, kad jos primena polietileną iš sapnų, tik malonesnės prisiliesti ir ne tokios grėsmingos.

Kad ir ką išgyvena, kad ir ką sapnuoja žvaigždės jos už tai gauna milijoninius honorarus. O mums, paprastiems mirtingiesiems, lieka tik patogiai įsitaisyti ir gėrėtis jų darbu. Juk kinas - didingiausias iš menų, tegul ir verčiantis žvaigždes kraustytis iš proto.