respublika.lt

M.Pliseckaja - maištininkė ir mados diktatorėnuotraukos (15)

2021 vasario 14 10:00:46
Milda KUNSKAITĖ

Jau penkeri metai, kai tarp gyvųjų nebėra didžiosios balerinos Majos Pliseckajos, o jos kūryba ir toliau žavi visus baleto mėgėjus. Jos talentas ir gracija pakerėjo visą pasaulį, jai plojo įvairių šalių ir miestų žiūrovai, todėl yra sunku net įsivaizduoti, kad balerinos gyvenime buvo laikotarpis, kai didžiausio dėmesio ji sulaukdavo ... iš KGB. Jai būdavo kategoriškai atsisakoma leisti išvykti į gastroles užsienyje, išskyrus „socialistinės stovyklos" šalis, ir net per Didžiojo teatro spektaklius kažkodėl buvo baiminamasi Majos Pliseckajos provokacijų.

×
nuotr. 2 nuotr.
Majos Pliseckajos talentas pagerbtas ir mūsų šalyje - 2003 metais ji apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didžiuoju kryžiumi. Eltos nuotr.


Liaudies priešo dukra

Majai Pliseckajai buvo 12 metų, kai buvo areštuotas jos tėvas, o dar po metų, 1938-aisiais, mama kartu su jaunesniuoju broliu buvo išsiųsti į „liaudies priešų" žmonų stovyklą. Tėvas tuo metu jau buvo sušaudytas. Jeigu ne giminaičių rūpestis, Maja ir kitas jos brolis, Aleksandras, tikrai būtų atsidūrę vaikų namuose. Bet Aleksandrą pasiėmė dėdė Asafas Mesereris, dirbęs baletmeisteriu, o Mają - teta Sulamita Meserer, Didžiojo teatro balerina.

Teta ir dėdė ne tik globojo sūnėną ir dukterėčią, bet ir nepailsdami rūpinosi, kad būtų paleista į laisvę jų mama Rachilė Meserer. Ir ji namo, pas vyresniuosius vaikus, grįžo net anksčiau laiko, prieš pat prasidedant karui. Visi jie drauge buvo evakuoti, bet Maja po metų sugrįžo į Maskvą, nenorėdama praleisti mokslų choreografijos mokykloje.

Mokyklą Maja Pliseckaja baigė 1943-aisiais ir tapo Didžiojo teatro balerina. Kiekvienas jos išėjimas į sceną tapdavo tikru įvykiu, žiūrovai nė nekrustelėdami, tarsi pakerėti, žiūrėdavo į šokančią Mają. Ji su Didžiuoju teatru vykdavo gastrolių į vadinamąsias socialistines šalis, bet toliau nebuvo išleidžiama. Pati balerina manė, kad į nepatikimųjų sąrašus buvo įrašyta po 1953 metų gastrolių Indijoje.

Be teisės išvykti

Tada, Indijoje, balerina kiekvieną savo žingsnį privalėjo derinti su „lydinčiais asmenimis", kurie dieną naktį sekė artistus. Kadangi norinčių pabendrauti su Maja Pliseckaja buvo daug, ji labai nervinosi, negalėdama be jokių derinimų pasikalbėti su Indijos artistais. Ką ten pasikalbėti - ji neturėjo teisės net išeiti iš viešbučio numerio be palydos. Suprantama, balerina ne kartų atžariai kalbėjo su valdžios atstovais, bet po priėmimo pas Džavacharlalą Neru, su kuriuo bendravo per jo asmeninį vertėją, Maja Pliseckaja pasielgė tiesiog „akiplėšiškai": kai lydintysis paklausė, apie ką šnekėjosi balerina ir ministras pirmininkas, M.Pliseckaja atvirai pasijuokė iš jėgos struktūrų atstovo įtarumo ir pareiškė, kad kalbėjosi vien apie jį. Žinoma, po šių gastrolių Majos Pliseckajos asmens byloje atsirado atitinkamas įrašas ir kelias į užsienį jai buvo uždarytas.

Tarpininkavimas, sukėlęs daug problemų

Baleto gerbėjai viame pasaulyje jau žinojo, kad Maskvos Didžiajame teatre šoka išties geniali balerina, juolab Nikita Chruščiovas į „Gulbių ežerą" vesdavosi visus svečius iš užsienio, po Stalino mirties atvykdavusius į SSRS. Bet Didžiojo teatro trupė gastrolių vykdavo visada be M.Pliseckajos. Ji dalyvaudavo visuose vyriausybiniuose priėmimuose, buvo pažįstama su užsienio diplomatais, bet, kaip ir anksčiau, figūravo „neišleidžiamųjų" sąraše. Kai prieš Didžiojo teatro gastroles Londone M.Pliseckajos dalyvavimo primygtinai prašė pats D.Britanijos ambasadorius, balerinai tai atsirūgo dar didesnėmis problemomis. Į D.Britaniją ji nebuvo išleista, o Maskvoje ją buvo pradėta sekti kiaurą parą. Jai iš paskos visur važinėdavo mašina su trimis KGB darbuotojais. Kai Didysis teatras į Londoną išvyko be M.Pliseckajos, Maskvoje staiga buvo paskelbti du papildomi „Gulbių ežero" spektakliai. O M.Pliseckajos telefonas net kaito nuo skambučių „iš viršaus" su reikalavimu... užkirsti kelią šių spektaklių sostinėje pasisekimui. Su balerina asmeniškai kalbėjosi kultūros ministrė Jekaterina Furceva: ji prašė balerinos pasikalbėti su aktyviausiais savo gerbėjais, kad šie kukliau reikštų simpatijas ir entuziazmą. Mat vadovybė baiminosi pernelyg didelio dėmesio M.Pliseckajos nedalyvavimui gastrolėse Londone ir kartu triukšmingam pasisekimui Maskvoje. Tada M.Pliseckaja atsakė paprastai: ji nemokanti scenoje dirbti puse jėgos, o uždrausti žmonėms reikšti savo emocijas - negalinti. Kaip ir reikėjo tikėtis, pasisekimas buvo fenomenalus. Nors salėje sėdėjo daugybė KGB darbuotojų civiliais drabužiais, žiūrovai pirmąjį balerinos pasirodymą scenoje sutiko nesibaigiančiomis ovacijomis. Vėliau tvarkos sergėtojai bandė išvesti iš salės visus, kas pernelyg aktyviai reiškė savo susižavėjimą, vertė juos nutilti, išveždavo apklausti. Bet visa buvo veltui - jai pasirodžius scenoje, kiekvieną kartą salė pratrūkdavo plojimų audra.

Tik 1959 metais, kai pasikeitė KGB vadovybė, šokėjai buvo panaikintas draudimas vykti į užsienį. Ji dalyvavo gastrolėse JAV, kur galėjo susitikti su giminaičiais iš tėvo pusės, surengusiais jai priėmimą. Jai nė minčių nekilo pasilikti užsienyje. Nežiūrint visko, jos visas gyvenimas buvo Maskvoje - mylimas vyras, teatras ir žiūrovai. Ji šoko garsiausiose pasaulio scenose, palaikė ryšius su Robertu Kenedžiu (Robert Kennedy), draugavo su Pjeru Kardenu (Pierre Cardin), bendraudavo su monarchais ir prezidentais. Ji būtų galėjusi pasiprašyti politinio prieglobsčio bet kurioje šalyje, bet, nepaisydama nieko, mylėjo savo tėvynę.

Majos stiliaus pamokos

Ši nuostabi moteris buvo vadinama ne tik baleto legenda, bet ir stiliaus dievaite. Tais laikais, kai Maja Pliseckaja nebuvo išleidžiama gastroliuoti užsienyje, ji įsigudrindavo atrodyti taip, tarsi jos apranga būtų atvežami iš prancūzų mados namų. Su mados pasauliu ją išties siejo daug kas: pasižymėdama nepriekaištingu skoniu ir nepakartojama plastika, balerina įkvėpdavo ne vieną mados kūrėją. Ji buvo asmeniškai pažįstama su Koko Šanel (Coco Chanel), o Pjeras Kardenas ją laikė savo mūza.

M.Pliseckaja sakė: „Išorinis apvalkalas sudaro įvaizdį. Tik jis. Pagal jį sprendžiame apie asmenybę. Juo grindžiama mūsų nuomonė apie konkretų žmogų."

Išvaizdai balerina išties teikė didelę reikšmę. Tais laikais, kai parduotuvėse nusipirkti užsieninių prekių buvo neįmanoma, ji rengėsi, pirkdama daiktus iš perpardavinėtojų. Vienos iš jų vardas - Klara - net įėjo į istoriją dėl to, kad ji „tiekė" drabužius pačiai M.Pliseckajai. Nors paltus, sukneles, rankines, apatinius baltinius ir batelius Klara parduodavo padidintomis kainomis, bet M.Pliseckaja jiems niekada negailėdavo pinigų. Ji sutikdavo šokti nešildomuose provincijos klubuose - ją šildė vien mintis apie tai, kad „bus už ką pirkti Klaros tualetus". Kailinius M.Pliseckaja siūdindavosi pas teatro kostiumininką. Kai jos mėgstami pilki karakulio kailiniai apsitrynė, jis padarė įsiuvus iš milinėms siūti skirtos gelumbės ir iš to pačio audinio pasiuvo kepuraitę. Rezultatas padarė įspūdį net išrankiausioms mados gerbėjoms.

XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje M.Pliseckaja, Didžiajame teatre šokusi Karmen, scenoje pasirodžiusi su itin trumpa ir menkai kūną dengusia suknute, sulaukė kultūros ministrės J.Furcevos priekaištų: „Gryna erotika... Ši kryptis mums nepriimtina! Sijoną segėkite, Maja!"

Žavėjo mados korifėjus

Kai balerina pagaliau gavo ilgai lauktą leidimą į gastroles užsienyje, jai atsirado galimybė susipažinti su daugeliu žinomų dizainerių. Glaudžiausiai ir vaisingiausiai bendradarbiavo su Pjeru Kardenu, su kuriuo susitiko 1971 m. Jie bendravo 35 metus, o garsusis dizaineris baleriną vadino savo mūza.

Dėl kostiumų baletams „Žuvėdra", „Ana Karenina" ir „Dama su šuniuku" kilo sunkumų: apranga, kurią dėvėdavo XIX a. damos, buvo pernelg gremėzdiška baleto scenai. Ir Pjeras Kardenas sukūrė kostiumus „Žuvėdrai", vieną suknelę „Damai su šuniuku" ir 10 tikrų šedevrų „Anai Kareninai", išlaikydamas istorinius siluetus, bet sutrumpindamas jų šonines dalis su klostėmis, ilgus skeltukus ties klubais pailgindamas iki talijos, o turniūrus pakeisdamas kaspinais.

Matuodamas kostiumus, P.Kardenas atsižvelgdavo į visas detales - ar kostiumas nevaržo judesių, ar balerina jį jaučia, kad jis taptų savas, kaip sava oda. Bet apie tai, kad M.Pliseckaja šoko su P.Kardeno kurtais kostiumais, sovietų šalies žiūrovai nežinojo. SSRS kultūros ministerija uždraudė afišose tarp kitų spektaklio kūrėjų įrašyti dailininko užsieniečio pavardę, nors jis už savo darbą neprašė atlygio.

Be scenos kostiumų P.Kardenas M.Pliseckajai sukūrė ir ne vieną kasdieninį ir vakarinį drabužį. Jau po to, kai griuvo „geležinė uždanga", balerina rado būdą atsidėkoti didžiajam kutiurjė: 1998 m. ji Kremliuje suorganizavo jų bendrą šou „Mada ir šokis".

Balerinos talentu ir stiliumi žavėjosi ir dizaineris Ivas Sen Loranas (Yves Saint Laurent) - tai jis sukūrė pusiau permatomą rausvą chitoną baletui „Rožės mirtis", kurį specialiai M.Pliseckajai pastatė prancūzų choreografas Rolanas Peti (Roland Petit). Apdarus sovietų balerinai taip pat kūrė Rojus Halstonas (Roy Halston) ir Žanas Polis Gotjė (Jean Paul Gaultier). Ji pozavo daugybei madingų fotografų ir viena pirmųjų sovietų artisčių nusifotografavo žurnalui „Vogue".

Gastroliuodama užsienyje, Maja Pliseckaja susipažino ir su Koko Šanel, kuriai tuo metu buvo jau per 80. Specialiai balerinai dizainerė surengė madų demonstravimo seansą ir pasiūlė jai pačiai parodyti manekenėms, kaip reikia vaikščioti pakyla ir vilkėti Chanel kostiumus. Balerina taip ir padarė, tada garsioji kutiurjė pasiūlė jai dovanų išsirinkti bet kurį drabužį. Tai buvo baltas sarafanas iš dygsniuoto šilko ir toks pat švarkelis, puoštas mėlynais akselbantais ir aukso spalvos sagomis. M.Pliseckaja juo puošdavosi ypatingomis progomis.

Baleto legenda diktavo madas ir scenoje, ir gyvenime. Daugelį jos apdarų mados mylėtojos iškart pradėjo kopijuoti...

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Jūsų artimoje aplinkoje pasiskiepijęs žmogus patyrė vakcinos šalutinių poveikių?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kuria vakcina rinktumėtės skiepytis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Vitas Tomkus: KRACHAS LIETUVAI!!! Su autoriaus trigrašiu. Plius įdomus video apie tai kas bus 2030m.
2. Ar Izraelyje 40 kartų daugiau žmonių mirė nuo vakcinos nei būtų mirę nuo ligos? „Respublika" skelbia „antivakserių“ ir „provakserių“ ringą!
3. Jolanta BLAŽYTĖ: STOP LIKE‘Ų TIRONIJAI. STOP SODOMAI IR GOMORAI. Su Vito TOMKAUS trigrašiu
4. Po „AstraZeneca“ vakcinos savaitėmis neatsigaunantys pedagogai: kodėl tą mėšlą leidžia būtent mums? VISAS TEKSTAS
5. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
6. Lietuvos banko puota maro metu
7. Policiją V.Landsbergiui iškvietusiam kauniečiui gresia kalėjimas
8. Tautos parašus rinkęs R.Grinevičius: Valdantieji jau pralaimėjo (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
9. LGBT propagandistai jau puola kunigus
10. Visuomenininkas Valdas VIŽINIS: Valstybė privatizuota. Laimė, jie dar nenusavino Tėvynės
11. Gintaras Furmanavičius: Į JO EKSCELENCIJOS SVEIKATĄ!
12. Karantino žala didesnė už naudą
13. Misija Seime - ginti idėją
14. Kompensacijos už vakcinas bus?
15. Nusikaltimas prieš Lietuvos žmones
16. Sugriuvęs gyvenimas Druskininkuose
17. Apklausos vaikams be tėvų žinios
18. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
19. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
20. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
21. Valdžios „durnumą“ apmokės mūsų vaikai
22. Šešėlinės Vyriausybės premjeras R.Karbauskis: Prakeiksmas valdančiuosius užgrius labai greitai
23. Taikos balandėliai nusipelnė premijų
24. Advokatas Jonas Ivoška: Mūsų Seimas renkamas neteisėta
25. V.Rakutis smerkiamas už istorinę tiesą
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 -4 C

-5  -8 C

 

 -5 -6 C

-1 0 C

 0 +1 C

 

  +3  +4 C  

0-4 m/s

  0-2 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos