respublika.lt

Merūno Vitulskio ir Ievos Narkutės laisvės genas (1)

2020 kovo mėn. 08 d. 13:02:34
Irena BABKAUSKIENĖ

Pasaulinio lygio tenorą Merūną Vitulskį Kovo 11-ąją, kaip jau tapo įprasta, išvysime ant scenos, nes, kaip jis pats sako, negali nuvilti žmonių, švenčiančių laisvę. O ir sūnūs auga, kuriuos jis veda lietuvybės keliu, kaip ir pats buvo vedamas močiutės vaikystėje. O kur dar senelio, garsaus dailininko Aleksandro Vitulskio, pavyzdys. Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bendraamžė atlikėja Ieva Narkutė-Šeduikienė, kurios vizitine kortele tapusi daina „Raudoni vakarai“ skamba Lietuvai svarbiomis švenčių dienomis, sako, jog jos karta, augusi laisvoje Lietuvoje, supranta Kovo 11-osios prasmę, nes tą laisvės geną gavo iš tėvų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Merūną Vitulskis (k) ir Ieva Narkutė-Šeduikienė (d). Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Ketina stoti į Šaulių sąjungą

- Kasmet Kovo 11-ąją, kai Lietuva švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną, jus matome ant scenos. Kaip bus šįkart? - „Laisvalaikis“ paklausė dainininko Merūno Vitulskio.

- Be abejo, ir šią Kovo 11-ąją koncertuosiu, lietuviška tema turiu nemažai kūrinių savo repertuare. Toks jau mano amplua tapęs - per visas valstybines šventes būnu scenoje, jas sutinku tarp valdžios vyrų, visada tokiu valstybiniu lygiu. Jaučiu lyg ir įsipareigojimą nenuvilti žmonių, kurie švenčia laisvę, tiki mano patriotiškumu. Galbūt, prisiimdamas tokį vaidmenį, tęsiu senelio Aleksandro Vitulskio (garsus Lietuvos tapytojas - red. past.) tradiciją. Dalyvauti valstybinėse šventėse ir prieš šeimą labai svarbu - vaikai auga. Pirmieji kūriniai, kurių juos su žmona mokome, yra „Ant kalno mūrai“, „Palinko liepa šalia kelio“ ir kitos panašios lietuviškos dainos, ne kokie nors užsienietiški kūriniai. Aš pats tą patį patyriau, tuo keliu ėjau vedamas močiutės, jos dėka supratau, ką tai reiškia - šeima požiūrį į savo šalį formavo tokį teisingą, skiepijo meilę gimtinei. Manau, ir mano pareiga tęsti tas tradicijas. Todėl ne tik scenoje, bet ir šeimoje turime Kovo 11-ąją, kitas Lietuvai svarbias datas paminėti.

- Jūsų senelis už piešinius lietuvybės tema netgi buvo persekiojamas sovietų, ar ne?

- Jis buvo tiesiog apsėstas lietuvių istorijos, buvo eruditas savo srity. Jis ėjo iš proto dėl to, ką darė, turėjo savo bendraminčių ratą, su poetais draugavo, bendravo su tokiais žmonėmis, kurie buvo neabejingi Lietuvai. Bet buvo ir tokių „šunų“, kaip juos vadinu, kurie sugebėdavo kažkur nunešti žinią, kad A.Vitulskis neabejingas savo šaliai ir „eina prieš sistemą“. Po daugelio metų atradome vieną dalyką. Senelis Kaune turėjo didelį butą ir studiją, tame name nemažai karininkų gyveno, aktorių, muzikantų. Buvo ten tokios kolonėlės, kurios, kaip gyventojams buvo pasakyta, buvo skirtos informacijai pranešti. Kai po senelio mirties mes tvarkėme tą butą, apžiūrėjome ir tas kolonėles. Paaiškėjo, kad tai nebuvo informacinė sistema kažkokia, o pasiklausymui skirtas daiktas - tose kolonėlėse radome mikrofoną. Reiškia, senelis buvo stebimas labai aktyviai.

- Sakoma, laisvė tęsiasi tiek, kiek tęsiasi ryžtas ją ginti. Buvote pasiryžęs stoti į Šaulių sąjungą. Įstojote?


- Dar nepadariau to. Tą temą namie dar gvildename. Žmona iš manęs juokiasi, žinodama mano charakterį, sako: koks tu kareivis. Bet žinau, kad yra įvairių veiklos Šaulių sąjungoje sričių, žiūrint, kokį dalinį pasirenki. Vasarą ketinu įstoti į šią sąjungą, nes dabar kol kas nelabai randu laiko tą padaryti - daug keliauju, o ten, Šaulių sąjungoje, ir susirinkimai, ir pratybos vyksta. Į bet kokią organizaciją įstojęs, įsipareigoji. Ir turi laikytis tų įsipareigojimų.


Užaugo vartydama Sąjūdžio albumą

- Neretai koncertuodavote per Kovo 11-ąją. Šįkart koncertų neturite. Ką veiksite? - „Laisvalaikis“ paklausė atlikėjos Ievos Narkutės-Šeduikienės.

- Yra tų dienų ir progų (Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Liepos 6-oji), ir per vieną ar kitą valstybinę šventę aš būtinai groju - turiu tokių patriotinių pasirodymų. Šiemet Kovo 11-oji bus skirta šeimai, namie, rami, nes be koncertų.

- Esate beveik nepriklausomos Lietuvos bendraamžė. Jums - 32 metai, Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva švęs trisdešimtmetį. Kaip manote, ar jūsų karta, nemačiusi sovietmečio, suvokia Kovo 11-osios prasmę? Ką ši diena reiškia jums?

- Manau, mūsų karta Kovo 11-osios prasmę patyrė ir patiria tiesiogiai per tėvus, kurie anuo metu buvo aktyvūs jauni žmonės, politiškai aktyvūs, visuomeniškai, pilietiškai. Aš esu iš tokios šeimos. Mano tėtis Rimantas turėjo albumą, į kurį klijavo visus trispalvius kvietimus į mitingus, Sąjūdžio renginius, šaukimus į referendumus, žodžiu, viską, kas susiję su tuo Atgimimo laikotarpiu. Tas albumas buvo svarbi mano vaikystės dalis, jis, kaip ir šeimos nuotraukų albumas, taip pat buvo vartomas - jame mačiau to laiko įvykius. Ir dabar, po 30 metų, jis dar vertingesnis atrodo su tais autentiškais to laiko popieriukais, nes tai daugiau negu popieriukai.

Turiu draugų, kurie atsimena Sausio 13-osios įvykius, aš to neatsimenu, bet, nepaisant to, kad sąmoningai nedalyvavau tuose įvykiuose ir neturiu tokių atsiminimų, aš, kaip ir daugelis mūsų, augau jausdama tą nuotaiką, tą pokyčių dvasią. Manau, iš mūsų tėvų, iš to, ką jie veikdavo, kaip jie elgdavosi, iš to, kad jie dalyvaudavo mitinguose, Sąjūdžio renginiuose, koncertuose, į kuriuos kartais ir mus, kūdikius, ten nusiveždavo, mes perėmėme visa tai. Tą jausmą. Ir kad visa tai niekur nedingo - lieka toks bazinis ikižodinis suvokimas.

- Gavote lietuvybės geną.


- Taip.

- Jūs - šiaulietė, gal tėvelis buvo Šiaulių sąjūdžio aktyvistas?


- Jis nebuvo oficialus aktyvistas, bet vien iš to albumo jau galima sakyti, kad jis aktyviai dalyvavo tuose įvykiuose, sekė juos, į juos reagavo. Ir jo tokia laisva dvasia persidavė vaikams. Mano ir mama, ir tėtis yra muzikos mokytojai. Tėtis yra chorvedys - jam visada tas laisvės troškimas ėjo ir per dainą - liaudies, lietuvišką dainą - per tam tikrą meninį pasipriešinimą, per daugelį gal ir ne tokių tiesmukų dalykų, nes yra daugybė priemonių, kuriomis meno žmonės galėjo kovoti su režimu ir jam priešintis. Mano šeima buvo iš tokių šeimų.

- Neseniai savo gerbėjus džiuginote autorine programa „Visos meilės taisyklės“, anšlaginiu koncertu „Širdies reikalai“. Bet visada liksite ta atlikėja, kuri daugiau kaip prieš dešimtmetį sukūrė baladę „Raudoni vakarai“. Daugelis netikėjo, kad 19-metė gali sukurti tokią jautrią dainą apie partizanus, lyg ją dainuotų partizano mylimoji. Kaip jaunai panelei pavyko surasti tokius širdin smingančius žodžius apie skaudžią mūsų praeitį?


- Man atrodo vien tai, kad aš parašiau šią dainą, rodo, jog fantazija, empatija ir jausmai neturi nei laiko, nei erdvės - jie gali keliauti per kartas. O gebėjimas įsijausti, jis arba yra, arba jo nėra. Manau, jeigu jis yra, tai ir tampa įmanoma parašyti dainą apie laiką, kuriame negyvenai, apie situaciją, kurioje pats neatsidūrei. Rašydama dainą daug galvojau apie savo šeimą, apie ištremtą senelio šeimą, norėjau užgriebti tokius bazinius, kertinius, labai bendražmogiškus dalykus. Tą laukimą ir tą nesulaukimą, tą pasiaukojimą ir tą didesnį tikslą, tą gyvenimo kažkokį neteisingumą. Bet nepaisant to, kas atsitinka, žmogus savo jausmų ir spalvų, savo prasmės nepraranda. Atsidavimas, draugystė, meilė nepraranda savo svorio ir reikalingumo - jie reikalingi visais laikais. Kita vertus, ta daina yra arba patriotinė, arba meilės daina. Tos dvi žinutės persipynusios. Ši daina man - lyg gyvenimo dovana, kad man pavyko parašyti tokią dainą, kuri nesensta, kuri taip reikalinga žmonėms ir kuri jau kaip ir liaudies daina pasidariusi.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASISKOLINO: Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 85 mln. eurų už vidutines 0,002 proc. palūkanas.
  • NAIKINTUVAI: praėjusią savaitę, kovo 30-balandžio 5 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Darius Jauniškis turėtų būti paskirtas antrajai kadencijai į VSD direktoriaus pareigas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar po Velykų reikėtų dar kartą pratęsti karantiną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +3 C

 +3 +4 C

 

+2 +4 C

 +13 +15 C

+18 +20 C

 

+13 +14 C

0-3 m/s

0-2 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0785 PLN - 4.5765
RUB - 82.8075 CHF - 1.0547
GBP - 0.8785 NOK - 11.2628

Nuorodos