Merūnas Vitulskis: „Klaipėdoje - daug talentingų žmonių"

Ruošiantis šventei, kuri vyks modernioje Palangos koncertų salėje, apie vaidmenį, uostamiesčio solistus, talentus ir iššūkius - pokalbis su Merūnu Vitulskiu.

- Kuo jums įdomus Rudolfo vaidmuo Džiakomo Pučinio (Giacomo Puccini) operoje "Bohema"?

- Kiekvienas operos solistas stengiasi įsiasmeninti savo personažą. Laimingas, nors ir be pinigų, gyvenimas, vėjavaikiškumas, žaismingumas, jautrumas primena mane. Nežinau, ar aš toks spontaniškas ir ryžtingas kaip Rudolfas, kuris gali iškart prieiti prie gražios moters ir imtis veiksmų, tačiau pasaulėjauta, jog net ir prasčiausiuose namuose gali jaustis kaip milijonierius, jei turi nuostabią šeimą, man artima. Esu ir kiek bohemiškas - "išplaukęs", išsiblaškęs. Mane mylintiems žmonėms būti su manimi, matyt, sunkoka. Kartais ant savęs labai pykstu, jei netesiu pažadų ir dėl to labiausiai kenčiu pats. Pati opera turi kažkokią fantastinę aurą. Kažką tokio, ko nepaaiškinsi žodžiais. Kad ir kur keliauju, pavyzdžiui, neseniai Austrijoje statėme "Madam Baterflai", solistai per pertraukas tarp spektaklių kažkodėl niūniuoja "Bohemą" (juokiasi - aut. past.).

- Kaip sekasi dirbti su režisieriumi Gediminu Šeduikiu, kuris kol kas pavaduoja Dalią Ibelhauptaitę?
 
- Dirbame su šiuo režisieriumi ne pirmą kartą. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai kitoks nei visi režisierius ir aš jį labai gerbiu (šypsosi - aut. past.).

- Taigi, ar galima sakyti, kad Klaipėdos operos padangėje bręsta nauja operos solistų karta?

- Tikrai taip. Manau, kad Klaipėdoje yra tikrai daug talentingų žmonių, kurie sakydami: "Aš čia ir tikiu tuo, ką darau!" netrukus "sprogs" su dideliais fejerverkais. Žinoma, daug solistų emigruoja, nes savoje šalyje pranašu nebūsi... Ir tik ką nors pasiekusį užsienyje tave vertinti pradeda Lietuva. Mano nuomone, labai gerai išvažiuoti, tačiau dar svarbiau - grįžti. Juk reikia pasidalinti žiniomis ir pasiekimais su savais.

- Ko solistui dėl savo specialybės tenka atsisakyti ir ką jis gauna?

- Tenka atsisakyti asmeninio gyvenimo. Sutinku daug solistų, kuriems pernelyg sunku suderinti dainavimą ir šeimą. Gavus naują vaidmenį, iš pradžių daug laiko reikia skirti pasiruošimui, savo vaidmens analizei. O
šeimos nariai dažnai blaško. Vis dėlto man pavyksta suderinti šeimą ir profesiją. Mano žmona labai tiki mano perspektyva. Kartais net labiau už mane. Antrosios pusės palaikymas man yra be galo svarbus.

- Kaip prižiūrite savo balsą?

Anksčiau, kai mokiausi akademijoje, šaltesniu sezonu apsimuturiuodavau šaliku, dėvėjau kepurę. Tačiau dėstytojas mane pamokė, jog nereikia lepinti savo balso stygų, nes prie gero kiekviena kūno dalis greitai pripranta. Šį pamokymą įsidėmėjau ir lig šiol, kai šalta, velkuosi marškinėlius trumpomis rankovėmis ir vasarinę striukę. Italai į mane išpūtę akis žiūri, kai pamato rudenį vaikštantį vien su marškinėliais.

- Ar nejaučiate įtampos prieš spektaklio premjerą? Juk šis operos pastatymas jau daugeliui lietuvių žinomas. Skirsis tik solistai...

- Mes tikrai nepasirodysime prasčiau nei legendiniai "bohemiečiai". Žinoma, dar yra kur stiebtis, nes atmosfera yra labai svarbi, o senasis kolektyvas turėjo ypatingą aurą, tačiau stengiamės, kad opera atrodytų kitaip nei prieš tai buvęs spektaklis. Labai tikiuosi, kad ir visi mano kolegos yra visu savo protu, mintimis bei siela atsidavę šiam darbui.

- Apie jus rašoma, jog esate iššūkių mėgėjas. Šokinėjote su guma, nardėte, dirbote statybose, domėjotės įvairiais menais ir netgi norėjote tapti vienuoliu. Su kokiais iššūkiais dar norėtumėte susidurti?

- Oi, didžiausias man iššūkis šiandien - du maži vaikai. Abu berniukai yra labai aktyvūs, smalsūs ir dėl to labai primena mane vaikystėje. Dar didesnis iššūkis būtų, jei susilauktume mergytės. Tai būtų viršūnė (juokiasi - aut. past.). O karjeroje kaskart susiduri su iššūkiu, kai dainuoji vis kitoje, vis didesnėje scenoje. Ta baimė ir virpulys prieš pasirodant publikai turbūt yra toks pat brangus ir gražus jausmas, kaip ir prieš pat šokant iš lėktuvo su parašiutu ar prieš didelį posūkį važiuojant dideliu greičiu ralyje.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“