Merūnas: Dabar geriausias mano laikas

Merūnas Vitulskis (30) - vienas tų žmonių, kurių pristatinėti nereikia. Prieš 7 metus televizijos projekte atrasto atlikėjo vardą Lietuvoje šiandien žino visi. Jau ne vienus metus ir užsienio scenose jo laukia išskėstomis rankomis bei visuomet palydi aplodismentų pliūpsniais. Apie sėkmingai susiklosčiusią karjerą, akademinę muziką, vaidmenis teatre ir ateities planus Merūnas pasakoja „Laisvalaikio“ skaitytojams.

-    Dabar jūsų aukso amžius, kokia buvo karjeros pradžia?

-    Draugai užpildė ir išsiuntė anketą televizijos projektui „Kelias į žvaigždes 2“. Kai mane atrinko, prasidėjo ir mano karjera. Nors mačiau pirmąjį „Kelio į žvaigždes“ sezoną, vis tiek tiksliai nežinojau, kur einu ir ką reikės daryti. Bet tuometinė finansinė būklė ir noras studijuoti paskatino dalyvauti. Tai buvo geras metodas save parodyti ir būti išgirstam.  Norėjau, kad mane pastebėtų kokia nors akademinė institucija, taip ir nutiko. Dabar nėra Lietuvoje teatro ar filharmonijos, kurioje nebūčiau koncertavęs.

-    Dauguma išgarsėjusių per projektus jau seniai pamiršti. Jums sekasi vis geriau. Kokia jūsų sėkmės paslaptis?

-    Daug tų priežasčių: mano vertybės, aplinkos suvokimas, lankstumas, siekimas užsibrėžtų tikslų. Publika visuomet skiria, kas scenoje meluoja, nepasitiki savimi ir tuo, ką daro. Tokie žmonės greitai ir atkrenta. Nuo pat akademijos laikų norėjau elgtis kitaip, visada turėjau savo viziją, savo spalvą, laužyti stereotipus. Menas - labai subjektyvus dalykas, aš už savitumą ir stengiuosi būti kitoks. Sunku būti savitam, ypač atliekant operos muziką, nes čia daug šablonų.

-    Ilgai reikėjo įrodinėti, kad jūsų vieta - ne popmuzikos, bet Operos ir baleto teatro scenoje?

-    Niekur kitur savęs neįsivaizduoju. Teko kovoti ir su stereotipais apie populiariąją muziką. Retai kas supranta, kad popmuzikoje yra labai daug profesionalų, lygiai taip pat kaip yra ir akademinės muzikos atlikėjų, nežinančių, kur yra „do“ penklinėje. Teatras mane pasitiko atviromis rankomis ir plačia širdimi. Žmonės matė, kad esu perspektyvus, ir manimi pasitikėjo. Jei kas nors manimi patikėjo, negalėjau nuvilti.

-    Ar patinka dirbti teatre, atlikti partijas operose?

-    Aš ten labai gerai jaučiuosi. Nors tai labai sudėtinga, nes vienu metu reikia ir dainuoti, ir  galvoti apie dinamiką bei stilių, ir jausmingai suvaidinti ar net apsiverkti. Tie laikai, kai žmonės teatro scenoje stovėdavo statiškai ir tik dainuodavo, - jau praeitas etapas. Dabar kartelė labai pakilo. Europoje šiuo metu tikrai yra artistų, kurie viską sugeba puikiai atlikti vienu metu. Gerai vaidinti sunku, bet kas yra lengva, jei darai profesionaliai?

-    Kokie vaidmenys labiausiai įsiminė?

-    Visi vaidmenys labai įsimintini: tiek „Bohemos“ Rudolfas, tiek Alfredas „Traviatoje“, tiek ir Nemorinas iš „Meilės eliksyro“. Visi skirtingi, bet labai artimi sielai, nes į kiekvieną įdėta labai daug darbo. Ateityje dar norėčiau suvaidinti Kavaradosį operoje „Toska“, Chosė iš „Karmen“ ir Germaną „Pikų damoje“. Tai mano tolimesnės ateities siekis.

-    Studijuojate LMTA magistrantūroje ir siekiate operos solisto ir muzikos pedagogo diplomo. Traukia mokytojo profesija?

-    Kai būsiu senas, nebeturėsiu ką įrodinėti ir nebenorėsiu „taškytis“ ant scenos, galėsiu įkurti kokią nors muzikos mokyklą. Kol kas pats esu mokinys. Solisto darbas – visą gyvenimą mokytis: nauji kūriniai, naujas repertuaras. Galiu patarti, pasidalyti patyrimais, bet mokyti man dar per anksti.

-    Bet juk yra puikių operos solistų scenoje, praleidusių pusę amžiaus ir vis dar koncertuojančių. Virgilijaus Noreikos ar Eduardo Kaniavos pavyzdys neįkvepia?

-    Tai labai didelės pagarbos verti žmonės. Jie augo ir tobulėjo visai kitokiomis sąlygomis. Šiais laikais, manau, gerokai sunkiau, nes konkurencija yra begalinė, fantastiškų atlikėjų yra labai daug. Bet taip, kaip minėtiems scenos grandams pavyko išsaugoti balsą iki 77 metų yra neįtikėtina.

-     Lietuvoje jūsų laukia kiekvienoje scenoje, esate vertinamas ir žinomas Europoje. Kaip jus atrado užsienio klausytojai?

-    Prieš keletą metų į Lietuvą buvo atvykęs vienas baritonas, vaidinęs „Skrajojančiame olande“. Jo agentūra ieškojo tenorų. Nors Europoje techniškų tenorų daug, bet savitos spalvos ir originalių trūksta. Tuomet man paskambino Operos ir baleto teatro Meninės veiklos tarnybos vadovė Audronė Juozauskaitė ir pasiūlė atvykti į perklausą. Perklausoje atlikau porą arijų ir jau po poros dienų su agentūra pasirašiau sutartį ir dirbame jau ketvirtus metus. Mano darbo maršrutai nusidriekė į Šveicariją, Italiją, Ispaniją, Estiją, Latviją, Austriją, Vokietija, Liuksemburga, Prancuzija...

-    Ar skiriasi koncertai užsienyje ir Lietuvoje? Kaip jus priima publika?

-    Tikrai skiriasi. Pirmiausia todėl, kad Lietuvoje požiūris į kultūrą visiškai kitoks nei užsienyje. Čia tiktų posakis „Parodyk šalies kultūrą, pasakysiu, kokia tai valstybė“. Juk vykstant prezidentų ar monarchų vizitams, pirmiausia pademonstruojama kultūrinė šalies pusė. Kitose šalyse tai puikiai suprantama ir kultūrai skiriamas kur kas didesnis dėmesys, apie kultūrą žinoma kur kas daugiau. Ten su kiekvienu taksi automobilio vairuotoju galima turiningai pasikalbėti apie spektaklius, operos solistų karjeros vingius, atliekamus kūrinius.

Dalyvauju rimtosios muzikos festivaliuose užsienyje. Po mano pasirodymų žmonės mane atpažįsta gatvėje, sveikinasi, dėkoja. Lietuvoje to trūksta. Reikėtų šviesti jaunąją kartą.

-    Netrukus vėl išvyksite į gastroles. Kokie projektai, pasirodymai, spektakliai laukia?

-    Rugsėjį išvykstu į Austriją. Klagenfurto operoje vaidinsiu Makdufą „Ledi Makbet“. Atliksiu nuostabią ariją ir pabaigoje mane karūnuos. (Juokiasi.) Šiam vaidmeniui prireiks šiek tiek mažiau mano laiko nei kitiems vaidmenims, todėl tikriausiai atvažiuos žmona ir galėsime apžiūrėti regioną. Taip pat numatyta pasirodymų Taline ir Italijoje. Gruodį koncertuosiu Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad šventes leisiu su šeima.

-    Ar tiesa, kad iki 2018 metų jūsų grafikas maždaug suplanuotas? Ar žmona neliūdi, kad tiek laiko praleidžiate gastrolėse?

-    Taip, laukia daug pasirodymų ir naujų vaidmenų. Tačiau toks malonumas brangiai kainuoja – tenka nesimatyti su artimaisiais. Mano žmona galbūt ne visuomet šypsosi sužinojusi, kad gavau naują pasiūlymą, tačiau žinau, kad ji džiaugiasi. Meno žmonės turi būti laisvi protu, siela, todėl artimųjų palaikymas ir supratimas labai svarbus. Juk ir dirbame dėl savo šeimos, vaikų ateities, namų, patogios buities. Reikia ir pinigų užsidirbti, juk perklausos, kostiumai taip pat kainuoja.

-    Kodėl ryžotės dietoms? Ar dabar dieta jau tapo jūsų įpročiu?

-    Mano tikslas - spektakliuose atrodyti reprezentatyviai. Dabar mano karjeroje laikas, kai galiu parodyti iš geriausios pusės. Turiu būti gražus, judrus, balsingas, visapusiškas. Tačiau žinoma, kad kilogramai gali greitai nukristi ir gali vėl sugrįžti. Kol kas man sekasi, bet nežinau, kaip bus toliau. Dietos yra tarsi karas su savimi kiekvieną dieną. Skaičiuoji ir seki, kada kiek ir ką valgai. Kai turi tikslą, visuomet lengviau.

-    Gegužę įsigijote butą Vilniuje. Ar negaila palikti gimtojo Kauno?

-    Šiek tiek skaudu palikti savo miestą, draugus, artimuosius. Mano vieta Kaune. Ten pagalba visuomet šalia, o Vilniuje kiek sudėtingiau. Sostinėje žmonės daugiau šypsosi, yra labiau kosmopolitiški. Į Vilnių atvažiuoja žmonės, kurie nori gyvenime pasiekti daugiau, rizikuoja. Man Vilnius yra patogus miestas, čia yra Operos ir baleto teatras, kuriame dirbu, lengvai galiu išskristi į užsienį. Gali būti, kad su žmona grįšime į Kauną, labai to norėčiau.

-    Šiemet ir vėl būsite „Lietuvos balso“ teisėjas. Vienintelis teisėjausiantis jau 2 sezoną. Ar šiemet būsite išrankesnis?

-    Nežinau, ar tai galima pavadinti išrankumu, tačiau teisėjaudamas pirmame „Lietuvos balso“ sezone pasimokiau ir aš. Dabar lengviau atsirinkti, kas gali būti ant scenos ir patikti žmonėms. Antrajame sezone tikrai bus daugiau talentingų, puikiai dainuojančių žmonių. Aš ieškosiu asmenybės, charizmos. Rinksiuosi mokinius, kurie gali atstovauti Lietuvai. Juk dalyviai pasirašo sutartis su garsia „Universal Music Group“ studija, todėl norisi, kad šaliai atstovautų tikrai to vertas žmogus.

DOSJĖ:

Gimimo data: 1983 02 18.

Diskografija:

2007 m. - „Merūnas“;
2009 m. - „Likime draugais“.
2011 m. „Merūnas Vitulskis ir Vilniaus styginių kvartetas“

Gyvenimo moto: „Elkis su kitais taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi“.

Lasivalaikio pomėgiai: žiūrėti įvairius filmus.

Mėgstamiausi atlikėjai: Lučanas Pavarotis (Liuciano Pavarotti), Plasidas Domingas (Placido Domingo), Rolandas Viljasonas (Rolando Villazon).

Mėgstamiausi spektakliai: R.Leonkavalo (R. Leoncavallo) „Pajacai“, Dž.Pučinio (G.Puccini) „Toska“, Dž.Verdžio (G.Verdi) „Traviata“.