respublika.lt

Meilė gamtai matoma ir prekių krepšelyje

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 12 16:09:16, Austė KORBUTĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Negalima pirkti pigių medvilninių marškinėlių, nes juos gamina prakaito spaudyklose. Vilna, šilkas, oda ir kailis Vakarų jaunimo jau pradedami laikyti neetiškomis medžiagomis, nes gaminamos išnaudojant gyvūnus. Negalima valgyti nelaimingų vištų kiaušinių. Geriausia ir pačių vištų, kurios kenčia įvairius nepatogumus ir žiauriai žudomos. Ant kavos pakelio turi būti užrašyta „Fair trade“ (liet. sąžininga prekyba), pakuotė - būtinai perdirbama. Konservantų, ftalatų ir parabenų baimę keičia nauja fobija - ką pirkti, kad būtum geras žmogus.

 

XXI a. atsirado naujas būdas pasipuikuoti. Tai ne naujausi siluetai, mezginiai ar metų spalva, tai - etiški pirkiniai, kuriuos išdidžiai parsinešame daugkartiniuose krepšiuose ir dėliojame virtuvės bei drabužių spintose.

Šiuolaikinių socialinių kampanijų, rinkodaros ir visuomenės reiškinių ekspertai tvirtina, kad XXI a. žmogaus moralę iš esmės apsprendžia tai, kam jis leidžia pinigus. Ar skiria bent po kelis eurus labdarai, ar prisideda prie boikotų - pavyzdžiui, atsisako dėvėti išnaudojamų darbininkų rankomis pasiūtus batus, gerti kavą iš mokesčius slepiančio kavinių tinklo. Turtingesnėse Europos valstybėse net pasigirsta pirkėjų skundų, kad jie aplinkosaugininkų verčiami jaustis kaltais valgydami kasdienį maistą, nes bemaž pusė produktų pagaminta su palmių aliejumi. Juk tai reiškia, kad kiekvienas vartotojas turėtų prisiimti savo atsakomybės dalį už kertamus atogrąžų miškus.

Kiek ir kaip ši manija užvaldė visuomenę? Skaičiai iškalbingi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apklausos rodo, kad net 65 proc. pirkėjų renkasi etiškai pagamintas ir mažiau aplinkosaugai kenksmingas prekes, deja, pardavimų rezultatai visiškai kitokie: etiški ir tvarūs produktai tesudaro tik apie 4 proc. bendros prekybos apyvartos. Kitaip tariant, daugiau kalbama nei daroma.

Šioje vietoje reikėtų stabtelėti ir paaiškinti pagrindinius terminus, t.y. kuo skiriasi tvari, etiška ar žiedinė produkcija.

Tvari mada

Tai mada, kuri stengiasi minimizuoti poveikį aplinkai: apsaugoti vandens telkinius nuo nuodingų chemikalų ar dažų, perdirbti atraižas, naudoti kuo mažiau pakuočių, pesticidų auginant medvilnę, kuo mažiau vandens ir naftos produktų audinių gamyboje.

Etiška mada


Dėmesys žmogaus teisėms: užtikrinti, kad nėra vaikų darbo, darbininkams mokama sąžiningai ir su jais elgiamasi tinkamai, užtikrinamas saugumas darbe. Kartais šis terminas apima ir platesnį etikos apibrėžimą, įskaitant gamtos tausojimą, gyvūnų gerovę, sąžiningą mokesčių mokėjimą ir etišką rinkodarą.

Žiedinė mada

Mada, kuri pasitelkia tvarius išteklius, gamybos būdus, kuri siekia, kad gaminiai tarnautų kuo ilgiau, būtų perdirbami, kol galiausiai netinkami naudojimui saugiai sugrįžtų į biosferą.

Balsavimas pinigine


Ar vartotojų demokratija realiai veikia pokyčius pasaulyje? Specialistai siūlo nepervertinti paprastų piliečių įtakos. Tikrovėje nė vienas prekių boikotas nėra privertęs bankrutuoti kokios nors įmonės. Ši protesto forma labiau skirta sugėdinti neetiškai veikiančias verslo įmones ir suteikia solidarumo jausmą pirkėjams ar ko nors atsisakiusiems.

Kai kurie mėginimai pirkinių krepšelį užpildyti etiškais produktais ir taip sukurti geresnį pasaulį net ir didžiausios vartotojų revoliucijos sėkmės atveju, tikėtina, nei žmonėms, nei aplinkai neduos nieko gero. Pirmiausia, ekonomikai augant didžiuliais tempais problema tapo ne ką vartoti, o kaip vartoti mažiau. Sulaukėme laikų, kai kas mėnesį žmogus vidutiniškai nusiperka bent po porą batų, kasmet po 35 drabužius, kurie apsivelkami vidutiniškai po septynis kartus, o trečdalis iš jų dūlėja spintose arba išmetami išvis nedėvėti.

Tausojantis vartojimas yra vienintelis mūsų planetos išgelbėjimo planas, visgi nė viena vyriausybė neketina atsisakyti ekonomikos (kitaip tariant, vartojimo) augimo skatinimo, o pasiturintys pirkėjai toliau kemša į savo spintas ir spinteles begalę visko, tik leidžia sau daugiau etiškų prekių.

Viskas kiek kitaip

Kartu su šiomis naujomis tendencijomis suvešėjo ir daugybė mitų. Pavyzdžiui, žmonės skatinami valgyti kuo mažiau gyvūninės kilmės maisto, nes vienas hektaras gali išmaitinti daugiau vegetarų nei visavalgių, be to, gyvulininkystė išskiria žymiai daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau pernai JAV Žemės ūkio departamento atliktas tyrimas paneigė šį įsitikinimą. Apskaičiuota, kad jei visi žmonės taptų vegetarais, išnyktų ūkiniai gyvūnai, todėl žemė nebūtų tręšiama mėšlu. Vietoj jo tektų gaminti ir gabenti daugybę mineralinių trąšų, gaminamų iš iškastinių resursų, o dirvožemio humuso sluoksnis nyktų dar sparčiau. Tektų gaminti daugiau vegetarams skirtų sintetinių maisto papildų, t.y. augtų chemijos pramonė. Rezultatas - jokio taršos sumažėjimo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s