Marija Kiuri - mokslininkė, išradėja, mama

M.Kiuri (Sklodovska) gimė 1867 m. lapkričio 7 d. Varšuvoje, gimnazijos mokytojų Vladislavo ir Bronislavos Sklodovskių šeimoje. Marija buvo jauniausia iš penkių vaikų. Kai mergaitei sukako 11 metų, jos mama mirė nuo tuberkuliozės. Liga nusinešė ir vienos iš Marijos seserų gyvybę. Jai tai buvo rimtas išbandymas. Jau vaikystėje Marija pajuto polinkį į mokslą. Baigusi gimnaziją ji pradėjo dirbti savo pusbrolio chemijos laboratorijoje. Pats D.Mendelejevas, draugavęs su Marijos tėvu, merginai išpranašavo šlovingą ateitį. Tačiau, regis, visos aplinkybės klostėsi prieš M.Sklodovskos mokslinę karjerą. Pirma, šeima buvo neturtinga. Antra, tuo metu Lenkija įėjo į Rusijos imperiją, kurioje buvo draudžiama moteris priimti į universitetus. Tada šeimos taryba sudarė tokį planą: Marija dirbs guvernante, kad jos jaunesnė sesuo Bronislava galėtų baigti medicinos institutą Paryžiuje, o paskui ji apmokės sesers mokymosi išlaidas.

1891 m. Bronislava Sklodovska baigė institutą ir, tapusi gydytoja, pasikvietė seserį pas save į Paryžių. Ten Marija įstojo į Sorbonos universiteto Gamtos mokslų fakultetą. 1893 m. ji gavo fizikos mokslų licenciatės laipsnį, o dar po metų tapo matematikos licenciate. 1894 m. pažįstamo lenko emigranto namuose Mari, kaip ji dabar vadinosi, susipažino su Pjeru Kiuri. Tuo metu jis vadovavo pramoninės fizikos ir chemijos municipalinės mokyklos laboratorijai, domėjosi kietojo kūno fizika ir medžiagų magnetinių savybių priklausomybe nuo temperatūros. Iš pradžių P.Kiuri ir M.Sklodovską suartino moksliniai interesai, o po metų, kai Pjeras apsigynė daktaro disertaciją, jie susituokė. 1897 m. rugsėjį gimė jų dukra Iren, vėliau išgarsėjusi Žolio Kiuri pavarde. Sutuoktiniai Kiuri laboratorijoje kartu tyrinėjo urano rūdą. Juos domino spinduliai, kuriuos skleidė urano ir kai kurių kitų elementų junginiai. Vėliau M.Kiuri pavadino juos radioaktyvumu. O 1898 m. liepą ir gruodį Mari ir Pjeras paskelbė atradę du naujus radioaktyviuosius elementus; vieną iš jų jie pavadino poloniu (Lenkijos garbei), o kitą - radžiu.

Pinigų tyrinėjimams trūko. Dalį eksperimentų jie buvo priversti atlikti daržinėje, sveikatai pavojingomis sąlygomis... 1902 m. rugsėjį sutuoktiniams Kiuri pavyko iš kelių tonų urano žaliavos išgauti vieną dešimtadalį gramo radžio chlorido. 1903 m. Mari Sorbonoje apsigynė daktaro disertaciją „Radioaktyviųjų medžiagų tyrinėjimai“, ir tais pačiais metais Švedijos karališkoji mokslų akademija Kiuri šeimai skyrė fizikos Nobelio premiją. M.Kiuri buvo pirmoji moteris pasaulyje, gavusi šį apdovanojimą. 1904 m. spalį P.Kiuri buvo paskirtas Sorbonos fizikos profesoriumi, o Mari - jo laboratorijos vedėja. Tų pačių metų gruodį jiems gimė antroji dukra Eva. Vyresnioji Iren vėliau nuėjo tėvų pėdomis ir 1935 m. pelnė chemijos Nobelio premiją, o Eva pasirinko profesionalios pianistės ir žurnalistės kelią, taip pat parašė knygą apie savo mamą.

Regis, M.Kiuri turėjo viską - mėgstamą darbą, pripažinimą, šeimą... „Santuokoje gavau viską, apie ką galėjau svajoti, kai sudarėme savo sąjungą, ir net daugiau“, - prisipažino ji. Bet 1906 m. balandį P.Kiuri žuvo per eismo įvykį. Visai šeimai tai buvo didžiulis smūgis. Ir vis dėlto Marijai reikėjo gyventi toliau ir auginti mergaites... Atsisakiusi pensijos, ji Sorbonoje vadovavo Fizikos katedrai, kuriai anksčiau vadovavo vyras. 1911 m. Švedijos karališkoji mokslų akademija antrą kartą skyrė M.Kiuri Nobelio premiją, šįkart už „nepaprastus nuopelnus chemijos mokslui“. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą Paryžiaus universitetas ir Pastero institutas įsteigė Radžio institutą, kurio uždavinys buvo tyrinėti radioaktyvumą. M.Kiuri buvo paskirta Fundamentaliųjų tyrinėjimų ir radioaktyvumo taikymo medicinoje skyriaus direktore.

Darbas su radioaktyviomis medžiagomis M.Kiuri nepraėjo be pėdsakų, juolab ji nesinaudojo jokiomis apsaugos priemonėmis ir net ant krūtinės pasikabinusi nešiojosi talismaną - ampulę su radžiu... 1934 m. liepos 4 d. M.Kiuri mirė nuo leukemijos. Galima sakyti, visas šios nuostabios moters gyvenimas buvo sudėtas ant mokslo altoriaus...

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"