Be šventinio darbymečio

Paklaustas apie šventinius renginius, kai, uždraudus masinius susibūrimus galbūt atsirado privačių, kamerinių koncertų užsakymų, Metų solistu šiemet Operos ir baleto teatre tituluotas L.Mikalauskas, sakė: „Prieš metus lapkritį būdavo iki 20 koncertų, gruodį - net iki 40, todėl visą laiką beveik praleisdavau automobilyje - vos spėdavau lėkti iš vieno miesto į kitą. Kalėdiniu laikotarpiu beveik nebūdavau namie, nes tik viena kita diena dažniausiai būdavo laisva - Kūčios ir pirma Kalėdų diena, kai su šeima galėdavau ilgiau pabūti. Ir Naujus metus tradiciškai stengdavausi praleisti su draugais. Šiais metais turėjome vilties, kad gal nuo gruodžio vidurio atsiras veiklos. Taip planavome, net buvome rezervavę keletą salių nuo gruodžio vidurio, kadangi ir pats organizuoju renginius. Bet dabar matyti, kad karantinas tęsis.

Tad realiai gal vienintelis džiaugsmas bus tarpušvenčio renginiai - tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Dar neatšaukta keletas Naujųjų metų koncertų Vilniuje. Žmonės dar bando planuoti, kad po Kalėdų bus renginių. Ir atlikėjai dar turi trapios vilties.

Bet, pasak L.Mikalausko, net jei visai nebūtų jokių koncertų, nieko baisaus, nes nėra to blogo, kas neišeitų į gera. „Nesu iš tų, kurie labai išgyvena. Mes ramiai gyvename kaime, turime automobilį, kuris dabar, per karantiną, mažai naudotinas, turime kuo apsirengti, negyvename iš paskutinio euro, kad neturėtume už ką nusipirkti valgyti, tad gyventi galima. Daugiau su vaikais pabūni - aš nieko prieš ir tokį gruodį turėti", - sako operos solistas. Kasdien į Vilnių 140 km iš namų į darbą Operos ir baleto teatre važinėdavęs dainininkas karantiną vadina galimybe atsikvėpti. Ir suvokti, kiek nedaug žmogui reikia.

Laiškas ateities Kalėdoms

Prakalbus apie dovanas, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos, L.Mikalauskas sako, jog smagiausia ir mieliausia dovana yra padovanota emocija bei buvimas kartu. Žinoma, šeimoje dovanojamos ir realios dovanos. Ypač vaikams. Kiekvieni metai atsineša savo numylėtus personažus, žaidimus, tad sugalvoti, ką dovanoti šešiametei Gintarei ir trimečiui Jonukui, nesunku.

„Mūsų šeimoje Kalėdos pasidalina į tris dalis, - paklaustas apie švenčių tradicijas pasakojo L.Mikalauskas. - Pirmiausia važiuojame į Tauragę pas mano tėvus. Dar advento pradžioje būname išsitraukę lapelius, kas kam teiks dovanas - vienas žmogus išsitraukia vieną šeimos narį. Kūčių vakarą būna staigmena, sužinome, kas ką būna išsitraukęs, ir kiekvienas gauna po dovaną.

O pas žmonos Sigitos tėvus, kurie gyvena netoli mūsų, kitaip - ten reikia sulaukti Kalėdų ryto, tik tada laukia dovanos, padėtos po egle. Ir dar yra viena smagi tradicija, sumąstyta mano uošvės. Mes jau kokius septintus metus rašome laišką ateities Kalėdoms. Tiesiog rašai laišką, kuriame numatai viską į priekį, kokie bus ateinantys metai. O paskui Kalėdų rytą skaitai tą prieš metus rašytą laišką ir galvoji, kiek išsipildė tų pamąstymų. Tad per kitas Kalėdas vėl rašai tokį pat laišką metams į priekį - kokie tau tie metai bus."

Dar vieną šaunią tradiciją operos solistas su žmona Sigita turi ir sau. „Su Sigita turime tradicinę ypatingą dovaną sau, - pasakoja L.Mikalauskas. - Neieškome kažko naujo, netikėto, nes rudenį būna praėję gimtadieniai, per kuriuos pasidovanojame dovanas, tad Kalėdoms visada dovanojame sau sausio mėnesio kelionę į Anykščius. Labai mylime Anykščius žiemą - pasivaikščiojimus Anykščių šilelyje, apdainuotame Antano Baranausko. Išeiname ir valandų valandas ten vaikštome palei Šventosios upę. Kasmet po Naujųjų metų kelioms dienoms ten važiuojame."