Tokia ankstyva Justės sėkmė stebina, tačiau tuo pačiu metu ir atrodo visiškai suprantama – talentas, vedamas į priekį sunkaus darbo ir atkaklių pastangų, visuomet įvertinamas. Vien gabumų – negana.

„Nemanau, kad vien tik talentas duotų tai, ką turiu šiandien. Niekas nemato, kaip sunkiai yra dirbama“, – atskleidžia šlovės užkulisius paauglė, kurios rankose kamuolys daro stebuklus.

Kai merginų iki 16 metų komanda Europos čempionate iškovojo sidabrą, komandos lyderė trylikametė Justė per kelias dienas tapo žinoma kone kiekvienam krepšinio gerbėjui. Žiūrint į jos žaidimą krepšinio aikštelėje nereikėjo būti dideliu ekspertu, kad suprastum, jog ji išsiskiria ypatingu talentu.

Krepšinis įaugęs į kraują

Justės tėtis Alvydas papasakos apie tai, kaip dukra, tuomet dar šešerių nesulaukusi mergaitė, pradėjo savo kelią krepšinio olimpo link. Tai, kad ji tapo krepšininke, neturėtų stebinti – jos tėtis ir brolis žaidžia krepšinį, tad, galima sakyti, kad ši sporto šaka jau įaugusi į kraują. Tačiau paauglė nustebins žiūrovus atskleisdama, jog tėtis nenorėjo, kad dukra lankytų krepšinį.

„Jis norėjo, kad lankyčiau muzikos mokyklą, manė, kad čia mergaitiškesnis užsiėmimas. Bet aš sekiau brolio ir tėčio pavyzdžiu“, – pasakoja Justė, kuriai nuo mažens be kamuolio nereikėjo jokių kitų žaislų.

Meilė krepšiniui, pasirodo, gali būti naudinga ir auklėjant vaiką. Justės tėvas neslėps, kad didžiausia bausmė dukrai būdavo pagrasinimas neleisti į treniruotę – toks stiprus buvo ir yra jos noras žaisti krepšinį. Šiandien Justė tvirta – be krepšinio ji savęs neįsivaizduoja.
Šuolis į olimpą

Žinia, kad pateko į Lietuvos krepšinio moterų rinktinę Justei buvo netikėta ir net šokiravo. „Buvau šoke – trylikos metų debiutuoti moterų rinktinėje buvo kažkas nerealu“.

Paklausta, kaip jai pavyko įsilieti į vyresnių moterų komandą, Justė neslepia, kad žaisti nėra sudėtinga, o bendrauti kiek sunkiau nei su savo bendraamžėmis, juk skiriasi dominančios temos. Tačiau Justė buvo šiltai priimta ir globojama savo komandos draugių.

Patekusi į komandą, atstovaujančią Europos rinktinei, Justei atsivėrė dar platesnės galimybės. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose ji ir gimė, po sunkios kovos buvo iškovota antra vieta. Po vienų durų atsivėrė ir kitos – Prancūzijos krepšinio legenda Toni Parker pakvietė Justę į savo vardo akademiją. Jaunoji krepšininkė yra pirmoji Lietuvoje, pakviesta į šią krepšinio akademiją, kurią iš daugelio pasiūlymų ji ir išsirinko. Justės tėtis papasakos laidos žiūrovams apie tokį dukters pasirinkimą, kuriam didelės įtakos turėjo ir jis pats – juk kiekvienam tėvui svarbu, kaip ir kuo gyvens jo vaikas.

Justė neslepia noro debiutuoti Eurolygoje. Būdama tokia jauna ji nesijaudina, kad teks persikelti gyventi į Prancūziją, juk jau nuo 10 metų mokėjo planuotis savo laiką ir išlaidas. Nesijaudina ir jos tėvas, kuris jau išleido 14 metų sūnų Roką į Italiją. Jis nedrąsiai viliasi, kad dukra 16–17 metų jau žais Eurolygos lygmenyje ir niekuo nenusileis kitoms žaidėjoms. Žiūrint į auksinę krepšinio mergaitę tuo nesuabejos ir laidos žiūrovai.

Jocių šeima išaugino du talentingus krepšininkus, kuriuos išleido žaisti į užsienį. Dabar tėvai juokauja, kad atėjo jų laikas pailsėti, tačiau kažin ar tai tiesa, juk tėvams niekada nebus ramu stebėti, kaip krepšinį žaidžia jų vaikai, kad ir per televizijos ekraną.