Keliautojas, pernai už įspūdžių knygą pelnęs Mato Šalčiaus premiją, Keliautojų klubo pirmininkas ir “Trimito” orkestro muzikantas Gerimantas Statinis tuo metu, kai Lietuvoje vyko tragiški 1991-ųjų sausio įvykiai, su draugu buvo išvykęs į Gruziją slidinėti. Jo papasakota kiek nostalgiška su lengvu humoru istorija liudija, kokia svarbi abiem tautoms yra laisvė.
“Tuo metu Gruzijoje prasidėjo neramumai su osetinais ir buvo juntamas kylantis konfliktas, tačiau mus, lietuvius, ir vieni, ir antri labai gerbė, - prisiminė Gerimantas. - Besirengdami jau grįžti į namus, paskutinę dieną pusryčiavome Tbilisyje pas draugus. Netikėtai Gruzijos televizija nutraukė transliaciją iš solidarumo su Lietuva. Tuomet ekrane pamatėme lietuvišką Trispalvę, sukryžiuotą kartu su gruzinų vėliava. Ir tik tuomet sužinojome apie Sausio 13-osios nakties įvykius Lietuvoje”.
Šiame nelinksmame kontekste Gerimantas prisiminė linksmesnius kiek vėlesnius nuotykius Gruzijos kalnuose, nepaprastą gruzinų vaišingumą, šmaikštumą ir pagarbą Baltijos šalių tautoms:
“Ne veltui ir mes čia, Lietuvoje, prieš kelerius metus, palaikydami gruzinus, važinėjome automobiliais su šios šalies vėliavėlėmis. Tad kitą sykį nuvykę gyvenome Bakurianyje, Gruzijos sporto komiteto slidžių bazėje, pramogavome, kiek leido sąlygos, slidinėjome, jodinėjome žirgais ir netgi važinėjome sniego motociklais. Tačiau vakarais keletui valandų visame miestelyje taupymo sumetimais buvo išjungiama elektra. Tai buvo nykiausios valandos, kai tekdavo sėdėti prie žvakių šviesos. Taip po keleto dienų, neveikiant šaldytuvui, sugedo mūsų atsivežtos dešros ir kumpiai. Pravėrę viešbučio balkoną pamatėme mus stebintį milžinišką Kaukazo aviganį ir nutarėme jį pavaišinti. Šis nebuvo išdidus ir jau kitą dieną sutemus lyg pagal laikroduką sėdėjo po mūsų langais. Po savaitės mūsų atsargos išseko, tačiau įsigijome ištikimą keturkojį draugą. Pamatęs mus miestelyje vizgindavo uodegą, saugodavo nuo kitų palaidų šunų ir akivaizdžiai rodė mums simpatiją. Kartą beglostant Šarikovą, tokį jam davėme vardą, prie mūsų priėjo gruzinas ir paklausė, iš kur mes pažįstame šį šunį.
- Čia mūsų draugas, mes visus lietuviškus lašinius jam sušėrėme, - ėmėme šypsotis.
- Palaukite, jūs iš Lietuvos? - neatlyžo gruzinas. - Mat kaip! Šuo jiems - draugas, o šuns šeimininkas net į svečius nepasikviečia... Štai mano namas, užeikite!”
Taip lietuviai susidraugavo su gruzinu Gyviu, jo likusias dienas buvo globojami, o ir visi jo miestelio draugai tapo draugais. “Pagalvojome, kad tokie “šuniški” nuotykiai gali atsitikti tik Gruzijoje, o Lietuvoje tikriausiai gautume nuo šeimininko barti, kad šėrėme jo šunį”, - svarstė muzikantas ir keliautojas.
Gerimanto Statinio anekdotas:
Skambina čiukčius telefonu:
- Alio, alio, čia “Aeroflota”?
Balsas ragelyje atsako:
- Taip, klausome...
- Sakykite, kiek laiko lėktuvas skrenda į Čiuru Muru?
Operatorius liepia palaukti ir sako:
- Vieną minutę...
Čiukčius apsidžiaugia:
- Ačiū.
