Leonardas Dikaprijas - topmodelių kolekcininkas

Draugų tėvai jo klausinėdavo vis to paties - apie pažymius mokykloje ir gerą elgesį. Gąsdindavo, kad dvejetukininkams Kalėdų Senelis neatneš dovanų. Suprantama, draugai Leo visad pavydėdavo: jo tėvą kur kas labiau domino, apie ką sūnus svajoja. Ir gąsdindavo jis daugiau tuo, kad jei nepakankamai svajos, vieną dieną virs nuobodžiu klerku juodu kostiumu ir kaklaraiščiu, ir nebepadės joks Kalėdų Senelis. Žiū, kiek daug Niujorke nelaimingųjų, nebemokančių fantazuoti.

L.Dikaprijas gimė Los Andžele, hipių, kurie vadovavosi šūkiu “Meilei - taip, karui - ne!”, greitai tuokdavosi ir skirdavosi, šeimoje. Sūnus buvo pavadintas da Vinčio vardu ir per kiekvieną gimtadienį jam buvo linkima visokių talentų ir palankaus likimo. Staiga dingusi aistra motinai ir tėvui nekliudė auklėti sūnų drauge, aiškinti paprastas ir suprantamas laimingo gyvenimo taisykles. Būtent todėl jie nuo mažumės vedžiojo jį į atrankas ir nekreipė dėmesio į mokytojų skundus: “Jūsų sūnus nemoka nieko, išskyrus pamėgdžioti bendraklasius ir pasakoti kvailus anekdotus”. Todėl, užuot sprendęs algebros uždavinius, Leo, kaip ir kiti tūkstančiai vaikų, į kuriuos tėvai deda dideles viltis, filmuodavosi reklamose ir serialuose. Jam net pavyko pakliūti į nepabaigiamąją “Santa Barbara” - į serijas apie Meisono Kepvelo vaikystę. Tėvai juokavo, kad dabar jis tikrai įėjo į kino istoriją. Nebloga pranašystė!

“Tas apveidus vaikinukas”

L.Dikaprijo biografijoje yra du kertiniai filmai. Pirmasis plačiai atvėrė kino pasaulio duris, antrasis nutiesė kelią į Olimpo viršūnę. Pirmasis - “Kas graužia Gilbertą Greipą”, o antrasis - nenuskandinamas ir nemirtingasis “Titanikas”. Gilbertas Greipas - jauno Džonio Depo (Johnny Depp) herojus, sunkiai ieškantis savo vietos po saule ir bandantis tai išspręsti daugybę asmeninių ir šeimos problemų, tai jų išvengti. Tarp pastarųjų - nepaprastai nutukusi mama ir nesveikos psichikos jaunesnysis brolis. Dabar tame brolyje sunku atpažinti praėjusio dešimtmečio pabaigos sekso simbolį, bet būtent šis vaidmuo pelnė šlovę L.Dikaprijui. Jis taip įtikinamai suvaidino berniuką, kuris iki pasaulio pabaigos būtų sėdėjęs atšalusiame vandenyje vonioje, jei vyresnysis brolis nebūtų atėjęs su rankšluosčiu, kad juo patikėjo absoliučiai visi. Į kino studiją plaukė šimtai laiškų, adresuotų “to nelaimingo sergančio berniuko” mamai, kuriuose žiūrovai nuoširdžiai dėkojo, kad ši “nesigėdija savo vaiko ir leido jam filmuotis”. Vargu ar pripažinimą psichikos ligoniu galima laikyti komplimentu, bet tik jei kalbama ne apie aktorių. Vėliau Leonardas pasakys, kad tokia reakcija jam buvo svarbesnė už “Oskarą”. Beje, “Oskarui” jis už šį vaidmenį taip pat buvo nominuotas.

O paskui tokį sėkmingą startą sugadino, atrodytų, svarbiausia aktoriaus teigiamybė - išvaizda. Pernelyg gražus, pernelyg žavus, pernelyg patinka merginoms. Ekranuose pasirodė “Romeo ir Džuljeta” ir kritikai vis dažniau Leo apibūdindavo: “Pamenate, tas apveidus vaikinukas...” L.Dikaprijas buvo įsitikinęs, kad visa tai laikina ir kad svarbiausi vaidmenys jo dar laukia. Jis buvo visiškai teisus, bet jam teko beveik 10 metų kratytis įkyraus įvaizdžio.

Skrydis “Titaniko” pirmagalyje

Į kino bandymus pas Džeimsą Kameroną (James Cameron) L.Dikaprijas ėjo be didelių vilčių. Reikalavimai buvo dideli: pagrindinis herojus turi būti jaunas ir gražus, jo išvaizdoje turi atsispindėti gyvenimo meilė, pasitikėjimas pasauliu ir šiek tiek pasmerktumo. L.Dikaprijas su užkrečiama šypsena ir šaltomis kaip Atlanto vandenynas akimis tiko idealiai. Kritikai mėgsta sudarinėti įvairiausius reitingus ir sąrašus. Vienu pačių įspūdingiausių kino istorijoje epizodų, keliaujančiame iš sąrašo į sąrašą, tapo legendinis Rouz ir Džeko “skrydis” “Titaniko” pirmagalyje. Po kojomis - vandenynas, virš galvos - vakarėjantis dangus, o priekyje - tik siaura horizonto juostelė... Pasaulio žinių agentūros ne vienus metus vis praneš apie nukentėjusiuosius, kurie bandė pakartoti kvapą gniaužiantį epizodą. Ką gi, romantikai reikia efektingų veiksmų ir idealios poros, kurią būtų galima pamėgdžioti. Nieko keista, kad spauda ne kartą bandys L.Dikapriją apvesdinti su Keit Vinslet (Kate Winslet). Tačiau tarp jų nuo pat pradžių nusistovėjo labai artimi, bet tik draugiški santykiai.

Leonardas tapo nuolatiniu objektyvų taikiniu, nė vienos kitos garsenybės nemedžiojo tiek norinčiųjų padaryti sensacingų nuotraukų. Kai visų žemynų moksleivės sąsiuviniuose piešė jo portretą, aktorius savaitėmis nėjo iš namų. Tai buvo šlovė, tai buvo tikras košmaras. O paskui mada virto isterija. Gerbėjai šokinėjo iš dangoraižių, į ledinį vandenį, grasino sieros rūgštimi jo draugei populiariai manekenei Žizelei Biundchen (Gisele Buendchen) ir visais kitais būdais stengėsi pranešti pasauliui apie savo nelaimingą meilę. Vakarų spauda juos vadino “totally DiCapitated”, t.y. visiškai kuoktelėjusiais dėl L.Dikaprijo. Aukų skaičius pasiekė dešimtis, negana to, aktorius nepelnė “Oskaro”, kurį jam pranašavo net griežčiausi kritikai. Leonardas visiškai užsidarė savyje. Išmesdavo scenarijus į šiukšliadėžę nė neskaitęs. Priaugo svorio. Žurnalistai šaipėsi, jis juokais atsikirsdavo: “Tiesiog noriu nebepatikti savo gerbėjoms”. Jis toliau filmavosi nenoriai, scenarijus tarsi atsitiktinai išsitraukdamas iš didžiulės krūvos pasiūlymų, bet vaidmenys filmuose “Žmogus su geležine kauke” ir “Paplūdimys” tik sutvirtino paauglių dievaičio reputaciją. Tokio plano aktorių Holivude - nors vežimu vežk.

Nervintis jam tinka

Laikui bėgant Selinos Dion (Celine Dion) hitas išnyko iš visų geriausių dainų dešimtukų, šlovė truputį prislopo. L.Dikaprijas išsiaiškino dėl teisės spausdinti jo portretą visur, kur tik įmanoma, dar sykį išsiskyrė su Žizele ir vieną gražų rytą nutarė pradėti naują gyvenimą. Kaip tik tuo metu jis baigė skaityti knygą apie pirmąjį Amerikos multimilijonierių Hovardą Hjuzą (Howard Hughes). Ekscentriškas, moterų mėgėjas, avantiūristas šimtus kartų rizikavo gyvybe, kol galop išėjo iš proto - užsirakino viešbučio kambaryje, su pasauliu bendravo tik telefonu ir maitinosi tik šokoladiniais batonėliais. Leo užsidegė idėja kurti filmą apie jį ir kartu su Martinu Skorseze (Martin Scorsese) ir grupe scenaristų pradėjo kurti siužetą. Į didįjį kiną L.Dikaprijas grįžo triumfuodamas: daugybė apdovanojimų, “Oskaro” nominacija, teigiami kritikų atsiliepimai. L.Dikaprijas nepriekaištingai vaidina personažus, kurių visiškai sudarkytas vidinis pasaulis, sunki praeitis, o karštos emocijos liejasi per kraštus. Jis paskutinę akimirką nebuvo patvirtintas žudiko maniako vaidmeniui filme “Kvepalai”, o kritikai iki šiol yra įsitikinę, kad dėl L.Dikaprijo vaidybos filmas būtų išsilaikęs ilgiau nei vieną sezoną.

Taip, jis visiškai nepanašus į daugelį tų, kurių vardai įamžinti po praeivių kojomis “Žvaigždžių take”. Ir visai ne dėl šaltų akių ir kitokios lyrikos. “Man dažnai sakoma, kad kinas - tai darbas. Taip. O dar kinas - visas aš, mano esybė, mano gebėjimai, visa, iš ko susideda vidinis pasaulis ir ką aš galiu palikti pasauliui. Tikriausiai mano gyvenime tai yra svarbiausia”, - prisipažįsta jis. Na, aktorius truputį gudrauja. Ko gera, ne menkesnę vietą jo gyvenime užima moterys. Tiksliau, gražios moterys. Tiesą sakant, pačios gražiausios. Jo mylimosios yra vien topmodeliai. Su Žizele jis susitikinėjo ir skyrėsi 5 metus. Audringi romanai Leo sieja su Keit Mos (Kate Moss), Helena Kristensen (Helena Christensen), Eva Hercigova (Eva Herzigova), Bridžit Hol (Brigitte Hall). 2006 m. jis pradėjo susitikinėti su modeliu iš Izraelio Bar Refaeli.

L.Dikaprijas nukeliavo ilgą kelią nuo bepročio Greipo iki genialaus aviatoriaus. Prieš akis - maniako Henrio Hovardo Holmso vaidmuo, pagrindiniai vaidmenys dar trijuose filmuose. Ir dar vestuvės su modeliu Bar. Visiškai neseniai paparacai pateikė naują ataskaitą: L.Dikaprijas atskrido į Izraelį ir paprašė Bar tėvų dukros rankos. Po herojiško meilužio vaidmens ateina eilė šeimos vyro vaidmeniui - neblogas karjeros tęsinys.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"