L.Blekaitytė: "Nerizikuodami rizikuojame dar daugiau"

- Vadinasi, neprisiminei, kada nusipirkai bilietą. Kaip pasijutai tą akimirką, kai savo pašto dėžėje pamatei skrydžio patvirtinimą?

- O dar tas skrydis - rytoj, tai yra jau kitą dieną! Tada labai keistai pasijutau. Žiūrėjau į tą laišką ir bandžiau susivokti, kur esu tuo metu: sapne ar realybėje?! Ir apskritai: aš gyvenau tada, kai maniau, kad sapnuoju, o realybėje bandžiau kažkaip įsitikinti, kad tai - realybė... Va toks ir jausmas.

- Kas turi atsitikti, kad žmogus supainiotų realybę su sapnu?

- Šiaip tai yra gera būsena. Tai reiškia, kad žmogus girdi savo pasąmonę. Bet sykiu tai - ir ribinė situacija. Kai tai įvyko, buvau kryžkelėje. Verslas ėjosi puikiai (Leonora vadovavo prodiuserių įmonei "Be You" ir užsiėmė talentų paieška - aut. past.), bet supratau, kad aš pati jau nebetobulėju. Mano "sapnas" man akivaizdžiai parodė, kad jau laikas kažką keisti.

- Ar tau nebuvo baisu viską tiesiog mesti?

- Buvo. Bet tada pagalvojau, kad jei jau mano vidinė būsena tokia, kad aš per sapnus perkuosi bilietus, vadinasi, to ignoruoti negalima. Aš seku ženklus. Supratau, kad tas bilietas - ne be reikalo. Kita vertus, - viskas gyvenime vyksta natūraliai. Pasibaigė vienas etapas, vadinasi, prasideda kitas. Gyvenimas man suteikė galimybę pradėti kažką nauja. Nors dažnai žmonės iš paskutiniųjų laikosi to, kas jau seniai numirę,
daro viską, kad tik viskas būtų kaip buvę... Bet tai - iliuzinis saugumas.

- Neturėjai baimės, kad, be savo tuometės veiklos, nieko daugiau nemoki?

- Visada yra baimė. Ir rizika yra visada. Bet nerizikuodami rizikuojame dar daugiau. Turiu tokią taisyklę: kas dieną padaryti bent vieną dalyką, kurio bijau. Taip nuolat treniruojuosi ir mano galimybių ribos plečiasi. Kaip kad kažkas sportuoja sporto klube ir lavina kūną. Aš nuolat peržengiu savo komforto ribas ir neriu į nežinią.

Apskritai savo baimes reikėtų bandyti nugalėti. Nes dažnai peržengus baimės ribą už jos atrandame viską, ko iš gyvenimo norėjome, apie ką svajojome. Visi nori tikėti, kad yra gražus gyvenimas. Ir jis iš tikrųjų yra! Manęs per seminarus žmonės dažnai klausia: o jūs gyvenate taip, kaip kalbate? Atsakau, kad aš supainiočiau žodžius, jei aš taip negyvenčiau.

- Kaip tapai asmenine trenere? Ar taip pat susapnavai?

- Ne. Bet kai pradedi gilintis į save, paprastai išgirsti, kokia yra tavo misija ir ką tu dar nori nuveikti. Išskridau į Ameriką dviem savaitėms, o likau dviem mėnesiams. Sutikau ten įdomių žmonių, kurie vedė seminarus, ėmiau jiems talkinti ir į mane pradėjo kreiptis moterys. Iš pradžių jaučiausi labai nepatogiai, galvojau: na, kas aš tokia, kad kažką mokyčiau? Bet paskui supratau, kad aš nieko nemokau, bet, dalydamasi savo žiniomis, tiesiog toliau mokausi pati. Mokyti kitus - tai kitas mano pačios mokymosi etapas. Nes kunkuliuodamas savy aiškiai dalykų nepamatysi. O jau manęs klausantys patys atsirenka ir pasiima tai, ko jiems reikia. Žmogui reikia kito žmogaus, kad per bendravimą pamatytų, koks jis yra. Vieni kitiems esame tarsi veidrodžiai.

- Kaip milijoniniame mieste suradai tau reikalingus žmones?

- Tokie ufonautai kaip aš vieni kitus atpažįsta iš žvilgsnio. (Juokiasi).

- Pradėjai dirbti su žmonėmis, užmezgei ryšius, ir kas toliau?

- Niujorke įstojau į universitetą, išsinuomojau Manhatane butą, sugrįžau į Lietuvą prasitęsti vizos, o man jos ėmė ir nedavė. Gražią liepos dieną išėjau iš JAV ambasados ir nežinojau, į kurią pusę eiti ir tiesiogine, ir perkeltine šių žodžių prasme. Visi planai dėl JAV sugriuvo, pinigai išleisti, Lietuvoje "Be You" agentūros veikla sustabdyta, buvau laikinai apsigyvenusi pas seseris...

- Ar čia ne ženklas, kad nereikia tau to Niujorko?

- Kad ne dabar, tai ženklas. (Juokiasi.) Manau, ta šalis įsileis mane vėliau. Niujorkas man labai patiko. Tai - tikra energijos bomba. Miestas kaip amerikietiškieji kalneliai. Jei tau gerai, jis iškels tave iki padebesių, bet jei blogai, tave sulygins su žemėm. Tai miestas, kuris labai reaguoja į tavo paties energiją. Jei į gatvę išeini jausdamasis pasaulio nugalėtojas, tai tu ir būsi.

- Kaip gyvenimas klostėsi toliau?

- Išvykau į Ibisą, Ispaniją. Ir labai greitai manęs praėjo ieškoti Niujorke vykusių seminarų dalyvės. Jos pradėjo važiuoti pas mane, o grįždavusios atgal į Ameriką rašydavo man tokius laiškus: Leonora, aš šviečiu! Aš nušviečiu pusę Niujorko!

- Ką tu joms padarai?

- Tiesiog dalijuosi tuo, ką moku ir žinau. Rūpinuosi tomis moterimis. Ibisoje - nuostabi gamta ir oras, todėl pradėjau rengti tam tikras poilsio, jėgų atgavimo, kūno ir sielos harmonizavimo programas. Užsienyje tai vadinama "ritrytais", nuo angliško žodžio "retreat", reiškiančio atsitraukimą. Ibisoje gyvena daugybė nuostabių žmonių, kurie gali pasiūlyti viską: nuo ekologiškos mitybos iki dailės, šokio ar muzikos ir kitokių lavinimosi pamokų. Todėl nuo šiol užsiimu tokio poilsio ir sykiu savęs tobulinimo, susivokimo savyje organizavimu. Manau, greitai pradėsiu tokius užsiėmimus organizuoti grupėms. Dirbsiu Lietuvoje ir Ibisoje, Maskvoje, o jei pavyks, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

- Ko tu mokai?

- Kaip atskleisti savo vidinę jėgą. Moteris yra išmintinga, bet jai reikia padėti nuvalyti dulkes nuo tos išminties. Žinių apie moters pasaulį, jos energiją sėmiausi aštuonerius metus. Mokiausi Rusijoje ir Lietuvoje. Domėjausi, kodėl vienos sensta, kitos ne. Moteris - labai galinga. Ji - gimdytoja, todėl jai duota labai daug resursų. Bet kiek ji galinga kurti, tai tiek pat ji galinga ir save, ir dar aplinkinių pasaulį griauti. O savo vidaus neklausymas yra baisi savigriova.

- Nuo ko moteriai reikėtų pradėti save tvarkyti?

- Pirmas žingsnis yra meilė sau. Jei ji nemyli ir nepriima savęs, ji negali padaryti nieko, ji - bejėgė, ir savo jėgą ji naudos savigriovai, lyginimuisi su kitomis... Bet jei moteris myli save, ji nenugalima. Iš vidinio laimės, komforto pertekliaus moteris gali padaryti labai daug. O trūkumo, stokos jausmas pribaigs ir ją, ir visus aplinkui.

- Viena - pasakyti, kita - padaryti. Kaip pamilti save? Kiek tai užtrunka?

- Tai labai individualu. Pati tuo užsiimu 10 metų. Žinai, kas mane labiausiai veža? Tai, kad kuo labiau aš save myliu, tuo geriau matau, kad tam ribų nėra! Metais to nebeskaičiuoju. Tai yra bedugnė! Eini į tokius subtilius energinius, emocinius, kūno dalykus... Ir vis naujus sluoksnius savyje atrandi. Ir tada kuri. Auginu save kaip moteris.

- Kaip tave surasti?

- Man labai patinka mano sukurtas prekės ženklas "Be You" - būk savimi. Manau, aš išpopuliarinsiu vardą Leonora BeYou. Mane galima susirasti internetu ir per skaipą, nes Lietuvoje aš - retas svečias.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Laisvalaikis"