Italija. Porciano pilis, Roma

Šešių tūkstančių kvadratinių metrų ploto sklype su 3 km ilgio natūraliu paplūdimiu yra įsikūrusi gyvenvietė, pilis ir bažnyčia. Pilis yra už 15 min. kelio nuo Romos ir yra Italijos Respublikos prezidentų poilsio vieta. Kai 1870 m. Roma tapo karalystės sostine, iškilo būtinybė karaliui Viktorui Emanueliui, medžioklės mėgėjui, nepratusiam prie Amžinojo miesto gyvenimo, rasti tinkamą vietą, kur jis jaustųsi patogiai. 1872 m. valstybė nupirko Graciolių šeimai priklausiusį dvarą. Prezidentas Džuzepė Saragatas (Giuseppe Saragat), šalį valdęs 1964-1971 m., Porciano pilyje rengdavo medžiokles, į kurias kviesdavosi draugus, žurnalistus ir garsius to meto aktorius. Pasakojama, kad Dž.Saragatas dovanodavo savo svečiams dešras, pagamintas iš jo sumedžiotų gyvūnų mėsos. Prezidentas Sandras Pertinis (Sandro Pertini), mėgdavęs palošti kortomis su vietos valstiečiais, šią vietovę paskelbė uždaru draustiniu.

Vatikanas. Kastel Gandolfas, Albanas

Kalvotą vietovę aplink Albano ežerą, esantį už kelių kilometrų nuo Romos, Vatikanas įsigijo XVI a. pradžioje. Popiežius Urbonas VIII (1568-1644) nurodė perstatyti seną pilį ir paversti ją nedideliais rūmais Romos katalikų bažnyčios galvai. Jo įpėdinis popiežius Inocentas X nė karto neapsilankė šioje rezidencijoje. Popiežius Aleksandras VII pavedė didžiajam italų architektui Džovaniui Lorencui Berniniui (Gian Lorenzo Bernini) rūmus praplėsti. Po jo rezidencija niekas nesidomėjo beveik šimtmetį. Pasakojama, kad Inocentas XI kartą praleido popiežiaus vasaros rūmuose audringą naktį ir taip įsibaimino, kad daugiau ten negrįžo. O štai popiežius Klemensas XIV šioje miškingoje vietovėje labai mėgo jodinėti. Nuo 1870 iki 1929 m., kai buvo pasirašyta Laterano sutartis, nė vienas Katalikų bažnyčios vadovas į Kastel Gandolfą nebuvo įkėlęs kojos. 1944 m. vasarį šią vietovę bombardavo Amerikos aviacija, kovojusi su hitlerine koalicija. Nuo 8-ojo deš. pontifikai į rezidenciją skraidinami sraigtasparniais. Popiežius Jonas Paulius II Kastel Gandolfą vadino „antruoju Vatikanu".

JAV. Kemp Deividas

Esanti už 100 km į šiaurę nuo Vašingtono rezidencija buvo pastatyta XX a. 4-ajame dešimtmetyje federaliniams agentams ir jų šeimų nariams. Prezidentų užmiesčio rezidencija ji tapo 1942 m. F.Ruzvelto (F.Roosevelt) potvarkiu. Jis ją pavadino Šangrila, legendinės Himalajų šalies vardu, nors kito prezidento, H.Trumeno (H.Truman), žmona šią rezidenciją laikė labai nepatrauklia. Kemp Deividu ji buvo pavadinta pagerbiant D.Eizenhauerio tėvą (D.Eisenhower). Per 70-ies metų rezidencijos istoriją ten viešėjo daugiau kaip 50 kitų valstybių vadovų. Rezidencija išsiskiria kaimišku stiliumi, ją sudaro 11 namelių, išsidėsčiusių daugiau kaip 50 ha teritorijoje.

Prancūzija. Bregansonas, Žydrasis krantas

1964 m. generolas Š.de Golis (Ch.de Gaulle) ieškojo užmiesčio rezidencijos poilsiui Prancūzijos pietuose. Jam buvo įrengta buvusi Bregansono tvirtovė, pastatyta XVI a. ir jau pusiau sugriuvusi. Pirmąją naktį naujoje rezidencijoje generolą nukamavo mašalai, o lova jam buvo per maža. Ir Š.de Golis prisiekė daugiau ten nekelti nė kojos. Jį pakeitęs prezidentas Ž.Pompidu (G.Pompidou), priešingai, čia lankydavosi gana dažnai. Jo žmona apstatė rezidenciją naujais baldais ir pora čia praleisdavo daug laiko. V.Žiskar d‘Estenas (V.Giscard d‘Estaign) nurodė iškirsti įdubą uoloje, kad būtų galima pasislėpti nuo pašalinių akių. F. Miteranas (F.Mitterrand) Bregansone beveik nesilankydavo, o prezidentu išrinktas Ž.Širakas (J.Chirac) vasarą vėl atvyko į šią rezidenciją. Bet jam ten greitai nusibodo ir kitais metais jis išvyko į Reunjono salą. 2007 m. gegužę, N.Sarkozi (N.Sarkozy) pradėjus eiti pareigas, jo žmona Sesilija jau kitą dieną išvyko apžiūrėti vasarvietės. Bet jai pritrūko laiko ten įsikurti, nes spalį ji išsiskyrė ir užleido savo vietą Karlai Bruni (Carla Bruni), kuri rezidencijoje lankėsi laukdama kūdikio.

Ispanija. Mariventas, Maljorkos sala

Tai karališkosios šeimos vasaros poilsio vieta. Sklypo plotas siekia 33 tūkst. kv. metrų. Vila buvo pastatyta 1925 m. pagal dailininko Chuano de Saridakio (Juan de Saridakis) užsakymą, kuris čia gyveno iki mirties 1963 m. Jo našlė žemę ir vilą perdavė Balearų salų provincijos tarybai, su sąlyga, kad čia bus įrengtas vyrui skirtas muziejus. Ši sąlyga buvo vykdoma iki 1973 m., kai provincijos taryba pasiūlė sodybą princui Chuanui Karlosui (Juan Carlos) ir princesei Sofijai. Šis sprendimas sukėlė teisminį ginčą. Metams bėgant sklype buvo pastatyta daugiau pastatų. Ši užmiesčio vila yra gana kukli, joje nėra prabangos. Būtent karalienė Sofija pareikalavo, kad terasoje būtų pastatytos plastikinės kėdės, kadangi jas yra lengviau valyti.

D.Britanija. Čekersas, Elesboras

Anglijos karališkoji šeima turi labai daug nuosavybės, bet šie rūmai - vien ministro pirmininko poilsio vieta. Kas juos pastatė, nėra tiksliai žinoma. Buvusio ministro pirmininko Dž.Meidžoro (J.Major) žmona apie juos parašė knygą „Čekersas: ministro pirmininko užmiesčio namas ir jo istorija". Įdomu, kad anksčiau jame buvo kalėjimas. Čia buvo kalinama ledi Merė Grej (Mary Grey), karaliaus Henriko VII proanūkė, nusikaltusi tuo, kad susituokė negavusi karališkosios šeimos leidimo.

Name yra saugomi, nors ir neeksponuojami, asmeniniai Oliverio Kromvelio (Oliver Cromwell) daiktai ir admirolo H.Nelsono dienoraštis. Saugumo sumetimais per Antrąjį pasaulinį karą V.Čerčilis (W.Churchill) stengėsi užmiesčio rūmuose dažnai nesilankyti. Gordonas Braunas (Gordon Brown), priešingai, čia praleisdavo daug laiko.