Kur gyvena aukščiausi ir žemiausi žmonės

Vis aukštesni, ir aukštesni, ir aukštesni

Žmonijos eros aušroje žmogus buvo gan žema būtybė: autralopitekai, evoliucijos procese tiesioginiai homo giminės pirmtakai, užaugdavo iki vos 100 su trupučiu centimetrų. Kita vertus, jau labai panašūs į dabartinius žmones - kromanjoniečiai - buvo aukšti (vidutinis ūgis apie 175-180 cm), o neandertaliečių, kuriuos išstūmė ir asimiliavo kromanjoniečiai, ūgis siekdavo ne daugiau kaip 165 cm.

Bet tarp australopitekų ir protingųjų žmonių (homo sapiens) mūsų protėvių ūgis galėjo būti labai įvairus: yra žinomi ir „dirbantis žmogus" (homo ergaster) rūšies atstovai, gyvenę prieš 1,5 mln. metų, kurie mūsų supratimu buvo visiškai normalaus ūgio, ir prieš 100 000 metų gyvenę vadinamieji hobitai, rastieji Indonezijos Floreso saloje, kurių ūgis siekė vos metrą.

Taigi tolimoje praeityje žmonių protėviai buvo įvairaus ūgio. Dėl įvairių veiksnių tiesioginiais protingojo žmogaus protėviais tapo gana aukšti žmonių giminės atstovai. Visų šių evoliucijos procesų priežastis dar reikia ištyrinėti, bet yra manoma, kad bendras žmogaus išvaizdos kitimo paveikslas yra toks: ilgaisiais evoliucijos tarpsniais perėjimas prie žemės ūkio padarė įtaką ūgiui mažėjimo linkme, o geresnė mityba, socialiniai veiksniai, priešingai, prisidėjo prie jo didėjimo.

Aukščiausiais iš rastųjų senovės žmonių, ko gera, reikia pripažinti Altajaus Afanasjevo kultūros (bronzos amžiaus Pietų Sibiro kultūra) atstovus, kurių vidutinis ūgis, kaip manoma, buvo apie 189 cm. Pastarųjų šimtmečių bėgyje didelių statistinių skirtumų nepastebėta, bet įdomu, kad buvo ir yra didelis ūgio skirtumas tarp įvairių tautų atstovų.

Rekordai ir rekordininkai

Suprantama, pagal bendrą taisyklę vyrai būna aukštesni už moteris. Taip buvo per visą žmogaus giminės istoriją, ir dabar vidutinis skirtumas sudaro 12 cm. Didžiausias skirtumas fiksuojamas Makedonijoje, kur moterys net 18,5 cm žemesnės už savo vyrus. O mažiausias skirtumas planetoje fiksuotas Gambijoje (Afrika), kur vyrai už moteris aukštesni vidutiniškai 4,5 cm. Beje, įregistruotas ir didžiausias sutuoktinių poros „bendras ūgis": buvę krepšininkai iš Kinijos Jao Minas (Yao Ming) ir Je Li (Ye Li) išsistiebė iki atitinkamai 228, 6 cm ir 190,5 cm. Bendras sutuoktinių rekordininkų ūgis sudaro 419,1 cm.

Pagal Londono Imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) mokslininkų surinktus duomenis buvo sudarytas šalių reitingas pagal jų gyventojų ūgį. Į reitingą buvo įtrauktos ne visos šalys, o tik po 25 kiekvienos „nominacijos" lyderes. Pigmėjai nebuvo įtraukti, jie - išimtis.

XXI a. aukščiausi vyrai planetoje yra Nyderlandų gyventojai, jų vidutinis ūgis siekia 182,5 cm. Vidutinis - vyrų ir moterų - ūgis yra 175,62 cm, moterų - 168,7 cm.

Antroji vieta atitenka Latvijai - 175,6 cm, trečioji Estijai - 175,13 cm, ketvirtoji Danijai - 174,29 cm. Į penktąją vietą netikėtai įsiterpė Čekija, nustūmusi buvusios Jugoslavijos šalis, Slovakiją ir Islandiją. Vienintelė daugiau mažiau pietų šalis su aukštaūgiais gyventojais - Bulgarija (24 vieta).

Žemiausi žmonės paprastai gyvena šalyse, esančiose arčiau tropikų, kur yra karšta ir drėgna. Nykštukų reitingą pradeda Rytų Timoras, Malajų salyno pietinė dalis tarp Indonezijos ir Australijos. Vietos gyventojų vidutinis ūgis - 155,47 cm. Nedaug aukštesni Laoso ir Madagaskaro gyventojai - atitinkamai 155,89 cm ir 156,36 cm. Ketvirtoji vieta atitenka Centrinei Amerikai (156,39 cm), penktoji - Filipinams.

Beje, 23 šalių gyventojai vidutiniškai yra žemesni negu 160 cm. Žemiausi planetoje - Rytų Timoro vyrai (159,8 cm) ir Gvatemalos moterys (149,4 cm).

Statistika rodo, kad neaukšti žmonės vidutiniškai gyvena truputį ilgiau ir šiek tiek rečiau serga, nors pagal bendrą taisyklę žmogaus ūgio didėjimą pastebimai veikia jo gyvenimo sąlygos, sveikatos priežiūra ir mityba. Manoma, kad žemaūgiai lengviau pakelia karštį, ypač drėgną, nes ekonomiškiau eikvoja energiją.

Mokslininkai išmatavo ir tai: turtuoliai paprastai būna aukštesni už vargšus, o lemia tai būtent maistas. Kai per Gvatemaloje vykusį pilietinį karą į JAV išvyko nemažai vietos indėnų vaikų, vėliau paaiškėjo, kad pabėgėliai ūgiu aplenkė tėvynėje likusius bendraamžius daugiau kaip 10 cm. Tyrinėtojai tai sieja su geresne mityba ir daug kokybiškesnėmis medicinos paslaugomis.

Taigi vaikų auklėjimo formulė „sočiai valgysi, augsi didelis" nėra nepagrįsta. Tiesa, ne viskas priklauso nuo mitybos: ūgio klausimais daug lemia ir genetiniai veiksniai - žmogaus ūgį neretai lemia paveldimumas. Aukštų tėvų ir vaikai paprastai būna ne mažučiai. Ir priešingai. Nors pasitaiko išimčių, nes kai kurie organizmai elgiasi nenuspėjamai.

Bendra tendencija yra tokia, kad žmogaus ūgis didėja: XIX a. žmonės buvo žemesni už dabartinius, o pastebimų pokyčių įvyko ir per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Kas toliau?

Jeigu vėl prisiminsime rekordus, reikia paminėti Pietų Korėjos moteris, kurios per pastaruosius 100 metų „paaugo" 20 cm; šiek tiek mažiau padidėjo Irano vyrų ūgis - 16,5 cm. Šiuo metu spartaus ūgio didėjimo visame pasaulyje reiškinys jau nebefiksuojamas. Kokia bus tolimesnių žmogaus kūno parametrų pokyčių dinamika, parodys laikas, bet sunku nesutikti su tuo, kad natūralioji atranka nebevyksta vien pagal fizinius organizmo parametrus. O apskritai žmonija nuolatos auga. Ar ši tendencija išliks - matysime.

Rekordininkai

Sultanas Kiosenas (Sultan Kosen) - kurdų kilmės Turkijos ūkininkas pagal Gineso rekordų knygą yra aukščiausias šiuo metu pasaulyje gyvenantis žmogus. Jo ūgis - 251 cm.

Robertas Vodlou (Robert Wadlow) yra aukščiausias kada nors Žemėje gyvenęs žmogus. Mirė sulaukęs vos 22 metų, prieš mirtį jo ūgis siekė 274 cm, ir jis vis dar augo. R.Vodlou svėrė 222 kg, tad jo karstą nešė net 12 žmonių.