Kerė Otis: sužeista orchidėja

Viena ryškiausių mados pasaulio žvaigždžių, trumpai žybtelėjusi ir kino ekrane, 9-ojo dešimtmečio supermodelis, įveikęs svaigalų priklausomybę, anoreksiją ir sunkią santuoką su vienu garsiausių JAV aktorių. Laimingai ištekėjusi antrą kartą, augina dvi dukras, rašo komentarus į spaudą ir ruošiasi išleisti jau antrą savo knygą. Patyrusi meilės stoką vaikystėje ir prievartą jaunystės metais, šiandien brandi moteris sako, kad geriausi jos draugai yra joga, psichoterapija ir meditacija.

Kerei Otis (Carre Otis) neseniai sukako 45 metai.

Dosjė

Kerė Otis gimė 1968 m. rugsėjo 28 d. San Franciske, Kalifornijos valstijoje. Augo Marino apygardoje kartu su vyresne seserimi Krise (Chrisse) ir jaunesniu broliu Džordanu (Jordan). Jos tėvai buvo alkoholikai. 10 metų Kerė ėmė išgėrinėti pati.

Sulaukusi 16 m. pradėjo modelio karjerą.

18 metų Kerė jau buvo priklausoma nuo kokaino ir heroino. Pusiau nuogos arba visiškai nuogos merginos nuotraukos pasirodydavo žurnaluose.

Nuo 1988 iki 1992 m. buvo topmodelis. Jos nuotraukas ant viršelių spausdino garsiausi pasaulio mados žurnalai: „Vogue“, „Cosmopolitan“, „Mirabella“, „Marie Claire“, „Duga“, „GQ“, „New Woman“, „Elle“, „Harper’s Bazaar“.

Kerė dalyvavo „Guess“ džinsų reklamoje (1988), „Calvin Klein“ reklamos kampanijoje (1991), pasirodė kalendoriuje „Pirelli“ (1996), pozavo leidiniams „Sports Illustrated“ ir „Playboy“ (2000).

1990 m. pasirodžiusi JAV režisieriaus Zelmano Kingo (Zalman King) erotinėje dramoje „Laukinė orchidėja“ (1990 m.), Kerė sulaukė pasaulinio populiarumo. Šiame filme atlikti herojės Emilės vaidmenį tuo metu labai populiarus ir patrauklus aktorius Mikis Rurkas (Mickey Rourke) Kerę išsirinko pats.

Filme K.Otis herojė Emilė tvarko darbo reikalus Rio de Žaneire ir čia sutinka paslaptingą seksualų milijonierių (Rurką), pasišovusį merginai atskleisti meilės aistrų subtilybes. Teigiama, jog erotinės scenos filme nebuvo suvaidintos.

Šiuo filmu K.Otis aktorės karjera baigėsi.

M.Rurkas po filmavimo tapo jos vyru. Vestuvės įvyko 1992 m. liepą.

1994 m. M.Rurkas buvo areštuotas už šiurkštų elgesį su žmona. Jam buvo uždrausta rodytis net Kerės madų pristatymuose. Vėliau kaltinimai panaikinti.

Kerė yra prisipažinusi, kad iki 1994 m. tris kartus bandė nusižudyti. Ji bandžiusi įvairias priemones: alkoholį, migdomuosius, antidepresantus, stimuliatorius, heroiną, lieknėjimo tabletes.

2001 m. K.Otis ir M.Rurkas išsiskyrė. Kerė sakė: „Mes abu buvome pilni dramatizmo“.

Po skyrybų M.Rurko gyvenimas sparčiai ritosi žemyn. Kerė tęsė kovą su anoreksija ir ją lydinčiais sveikatos sutrikimais, įskaitant širdies priepuolius.

2003 m. Kerė vėl išpopuliarėjo, kaip nacionalinio judėjimo už kovą su valgymo sutrikimais „National Eating Disorder Awareness Week“ atstovė. Ji periodiškai pasirodydavo žinių laidose per „Channel 4“ San Franciske.

Priaugusi svorio, K.Otis dalyvavo drabužių kolekcijų pristatymuose, tapo kultinės drabužių markės „Marina Rinaldi“ (grupė „MaxMara“) veidu. Ji rašė komentarus žurnalui „Mode Magazine“.

2005 m. pristatė bižuterijos liniją „Breil“.

2005-ųjų gruodį Kerė ištekėjo už Metju Satono (Matthew Sutton) - mokslininko, tyrinėjančio aplinką, ir susilaukė su juo dviejų vaikų.

2009 m., duodamas interviu Barbarai Volters (Barbara Walters) po apdovanojimų už vaidmenį filme „Imtynininkas“, M.Rurkas sakė, kad mylėjo K.Otis „mirtinai“, kad ji buvo „tinkama mergina netinkamu metu“, kad jie abu buvo „praradę pusiausvyrą“ ir kad jis po skyrybų aštuonerius metus laukė jos grįžtant. Aktorius prisipažino, kad iki šiol ją myli.

2011 m. K.Otis išleido autobiografinę knygą „Žlugęs grožis: prisiminimai“ („Beauty, Disrupted: A Memoir“). Knygoje ji dalijasi prisiminimais apie anoreksijos baisumus, priklausomybę nuo narkotikų bei alkoholio, dvasines paieškas ir meilės ryšį su M.Rurku.

Topmodelis prisipažįsta, kad iki susitikimo su Mikiu niekada nepatyrė malonumo su vyru, tik Rurkas „atitirpdė jos širdį bei jausmus“.

Moteris knygoje taip pat aprašo, kaip M.Rurkas kartą jos vos nenušovė. „Mes buvome restorane. Staiga aš pažvelgiau žemyn ir pamačiau prie savo kojų ginklą - „357 Magnum“. Moteris įsidėjo ginklą į rankinę, o namie jis netikėtai iššovė. Kulka perėjo kūną tik per du centimetrus nuo širdies. „Dusdama jam šaukiau: „Padėk man! Reikia sustabdyti kraujavimą!“ Tačiau Mikiui rūpėjo kas kita. „Sutvarkyk visa tai“, - kartojo jis. Man regis, jis bijojo, kad nepatektų į spaudą. Aš ėmiau panikuoti, nes nebežinojau, kas jam svarbiau: išgelbėti man gyvybę ar išvengti viešumo“.

Po šio incidento poros santykiai pašlijo, bet galutinai išsiskirti Kerei nepakako jėgų. „Mes buvome tarsi du sužeisti vaikai“, - prisimena K.Otis.

Šiuo metu buvęs topmodelis dirba etatine žurnaliste laikraštyje „Huffington post“, bendradarbiauja su daugeliu labdaros aktyvistų ir rašo antrą savo knygą, šįkart - apie „didįjį O“.

Citatos

Daugeliui iš mūsų tenka eiti painiu savęs pažinimo ir pagijimo keliu. Daugelis iš mūsų yra susidūrę su kuria nors prievartos forma, kenkę patys sau. Kartais atsiskyrimas - nuo savęs, nuo kitų, nuo pasaulio - yra tik savisaugos instinkto pasireiškimas. Šis mechanizmas įsijungia, kai privalai išlikti.

Vaikystėje dažnai kumščiais daužydavau stiklus, nes mane apimdavo nevaldomas įniršis. Norėjau dėmesio, norėjau, kad kas nors mane mylėtų.

Šeštoje klasėje, būdama 11 metų, nešdavausi į mokyklą viskio. Kartais gerdavau iki septynių ryto be perstojo.

Viskas, ką kalbėdavau per interviu savo karjeros metais, buvo melas. Reguliaros treniruotės, liesa mėsytė, daržovės, žuvis, salotos, jogurtai - visa tai tebuvo mano svajonėse, kuriomis dosniai dalijausi su žurnalistais. Mano „subalansuota dienos mityba“ realybėje buvo šeši puodeliai kavos su dirbtiniu pienu ir pakelis cigarečių.

Dėl gausybės kavos ir rūkalų mano dantys pageltonavo, oda sausėjo, nagai lūžinėjo. Per fotosesijas šypsodavausi, nors jausdavau begalinį nuovargį po nemigos naktų, man skaudėdavo raumenis, tačiau meistriškai retušuotos nuotraukos bylojo ką kita.

Kai baigėsi „Laukinės orchidėjos“ filmavimas, nė nenutuokiau apie Rurko planus, tačiau kartą jis prisistatė, atsiklaupė ir pasakė: „Tekėk už manęs“. Mane ištiko šokas, nes mes kelis mėnesius nesimatėme. Pasakiau jam, kad turiu kurį laiką viską apgalvoti, bet jis atsakė, kad nenori laukti. Rurkas ištraukė iš automobilio ilgą kardą, suvyniotą į hieroglifais išrašinėtą audinį. „Tai charakirio kardas“. Ašmenys buvo labai aštrūs. „Atsakyk man dabar, arba mirsiu“, - tarė jis.

Gavusi Mikio žmonos vaidmenį, pagal visus standartus turėjau gyvenimą, apie kokį galima tik svajoti: didelis gražus namas, romanas su garsiu aktoriumi. Tačiau tuo sąrašą galima ir baigti.

Rurkas buvo labai pavydus. Kartą jis pamatė mano aktų fotografijas žurnale „Vanity Fair“ - jas darė fotografas gėjus Stivenas Maizelas (Steven Meisel). Siaubingai įpyko: „Bet kas gali žiūrėti į tavo užpakalį, kuris priklauso tik man!“ Mikis nusamdė dvi padugnes ir pasiuntė jas pas Maizelą: vargšą mirtinai išgąsdino, atėmė jo garsiąją skrybėlę ir fotografavo jo persigandusį veidą.

Mes buvome ideali pora - abu nedarnūs, abu norėjome ką nors keisti. Tik aš buvau pernelyg jauna ir pernelyg veikiama didžiulės tuomet vieno garsiausių Amerikos aktorių įtakos.

Žvelgdama iš šiandienos pozicijų, suprantu, kad mūsų santykiai negalėjo būti rimti ir ilgalaikiai. Šiaip ar taip, Mikis Rurkas - vienas pačių artimiausių žmonių mano gyvenime.

Visų mano problemų - valgymo, išsekimo, gyvenimo stabilumo nebuvimo - priežastis buvo paslėpta kaltė ir skausmas. Anksčiau neturėjau nei resursų, nei būdų, nei drąsos tai suvokti.

Jaučiau būtinybę su kuo nors pasikalbėti, kad mano viduje tūnanti informacija ir energija iškiltų į paviršių. Rasti žodžius, galinčius išreikšti skausmą, kurį jaučiau ir fiziškai - tai buvo mano išsigelbėjimas.

Šiandien grožio standartai paslėpti tarp eilučių, o kartais primetami agresyviai. Daugelis jaunų merginų tiki, kad jie tobuli, todėl juos reikia kopijuoti. Jos įsitikinusios, kad šios nuotraukos atspindi realybę. Todėl kuo dažniau reikia kalbėti apie tai, ką gali retušavimas ir „fotošopas“.

Mados žurnalų siūlomi standartai - viso labo neatsakingas būdas uždirbti pinigų. Pasiekti tokių „standartų“ realybėje tiesiog neįmanoma. Pastangos atitikti kompiuterinius vaizdus yra beprasmės ir net pavojingos gyvybei.

Iki šiol nėra įstatymų, kurie aiškiai reglamentuotų vaikų sveikatos apsaugą, ribotų vaikų darbą mados industrijoje. Kalbu ne tik apie vaikus, kurie dirba modeliais, bet ir apie milijonus jaunų žmonių, kuriems pateikiamas iškreiptas pavyzdys, kaip jie „turi“ atrodyti.

Mano kolegė Sara Zif (Sara Ziff - amerikiečių modelis, filmų režisierė, aktyvistė, nekomercinės modelių asociacijos Niujorke įkūrėja ir vadovė - red. past.) užsiima kaip tik tais klausimais, kurie šiandien kelia daugiausiai rūpesčio. Tai džiugina.

Savo dukroms aiškinu, kad maistas yra kuras ir vaistai mūsų organizmui. Namie mes apskritai nevartojame žodžio „storas“. Mes kalbame apie sveikatą, o ne apie kūno dydį. Mūsų šeimoje pietūs baigiasi tada, kai visi sotūs.

Joga, psichoterapija ir meditacija - mano geriausi draugai.

Plastinėms operacijoms žmonės ryžtasi, kad ištaisytų ką nors viduje.