Keistos diktatorių silpnybės

Adolfas Hitleris ir Laukiniai Vakarai

Niekas nesiginčys - Adolfas Hitleris įkūnijo absoliutų blogį. Bet istorikai sako, kad jis buvo įdomi asmenybė: turėjo ypatingų kulinarinių pomėgių, mėgo gyvūnus, bet nekentė daugumos žmonių. Vienas iš neeilinių jo pomėgių - vokiečių rašytojo, nuotykių žanro atstovo Karlo Majaus (Karl May) kūryba. Jis yra žinomas kaip romanistas, parašęs nemažai kūrinių apie Laukinius Vakarus. Jų pagrindiniai herojai - personažas vardu Old Šeterhendas ir indėnų apačių vadas Vinetu.

Su šiuo autoriumi A.Hitleris susipažino jau vaikystėje. K.Majaus romanas „Per dykumą" tiek pavergė dar nesusiformavusį mokinio protą, kad net sumažėjo jo pažangumas. Šio autoriaus romanai A.Hitleriui tapo tarsi manija, diktatorius įsakė juos skaityti vaikams, o karininkus įpareigojo domėtis Old Šeterhendo asmenybe, kad taptų tokiais pat puikiais medžiotojais ir karybos žinovais. Įdomu, kad būdamas įsitikinęs arijų rasės išskirtinumu ir neapkentęs kitų, indėną Vinetu iš K.Majaus romano jis pateikdavo kaip pavyzdį kareiviams, žavėdamasis jo narsa.

Fransua Diuvaljė ir vudu

Fransua Diuvaljė (Francois Duvalier) tapo Haičio prezidentu 1957 m. Diktatorius, kruvinas tironas, naikinęs savo tautą, šalį valdė iki savo mirties. Be visų kitų nemalonių charakterio savybių, jis buvo tiesiog pamišęs dėl vudu ir ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir politikoje vadovavosi savo paties prietarais. Pavyzdžiui, F.Diuvaljė manė, kad 22 - jo laimingas skaičius, nes prezidentu jis tapo rugsėjo 22-ąją, tad ir toliau stengėsi, kad kiti svarbūs jo valdymo įvykiai būtų kaip nors susiję su dviem dvejetais.

Po liūdnai pagarsėjusios žmogžudystės Dalase (1963 m. lapkričio 22-ąją buvo nužudytas Džonas Kenedis), F.Diuvaljė iškart pareiškė, kad tai yra jo „nuopelnas", kad jis pasinaudojo savo magiškomis galiomis ir nužudė prezidentą, 2222 kartus subadęs adatomis Dž.Kenedį simbolizuojančią vudu lėlę.

Jo fanatizmui nebuvo ribų: kai pasislėpė jo vienas politinis priešininkas, F.Diuvaljė pareiškė, jog dvasios jam pranešė, kad šis kartais pasiverčia juodu šunimi. Taigi visi haitiečiai, kuriems yra brangus didysis geradaris Papa Dokas, turi nedelsdami pradėti visur naikinti juodus šunis. Laikui bėgant F.Diuvaljė tiek įsijautė į galingo kerėtojo vaidmenį, kad net viešai pradėjo kalbėti ypatingo tembro balsu, kuriuo, kaip tiki haitiečiai, kalba tik burtininkai, kuriuose gyvena dvasios. Asmenybės kultui suklestėjus jis išsireikalavo, kad kai kurios maldos būtų pakeistos ir pirmiausia būtų pagarbintas didysis Papa Dokas, kuris dieną naktį stengiasi dėl visų šalies gyventojų laimės, kovodamas su tėvynės priešais.

Nikolajė Čaušesku ir drabužiai

Rumunijos diktatoriaus N.Čaušesku žmogiškas savybes sunaikino neribota valdžia ir galimybė visiškai kontroliuoti savo šalies piliečių gyvenimus. Valdydamas Rumuniją, jis elgėsi kaip klasikinis diktatorius: naikino opoziciją, apiplėšinėjo savo tautą, turtėjo ir vertė kentėti niekuo dėtus žmones. N.Čaušesku elgėsi negailestingai ir ciniškai: nors paprasti rumunai tiesiog badaudavo, jis visko turėjo ne tik užtektinai, bet net per daug. Rumunijos diktatorius dievino gražius drabužius, turėjo jų prigrūstus sandėlius. Jį, kaip ir daugelį tironų, kamavo paranoja, jis visiškai pagrįstai baiminosi, kad jo įbauginta ir užguita tauta kada nors su juo susidoros. Todėl seni drabužiai būdavo tiesiog sudeginami, mat N.Čaušesku įsivaizdavo, kad priešai juos per dieną galėjo kuo nors užkrėsti, todėl negalima jų grąžinti į sandėlį. Diktatoriaus apranga rūpinosi specialiai paskirti žmonės, kurių užduotis buvo tikrinti, ar joje nėra bakterijų, radiacijos, nuodų.

Fidelis Kastras ir ledai

Legendinį „comandante" sunku įsivaizduoti be cigaro. Išties, šio žalingo įpročio jis neatsisakė visą gyvenimą. Bet nedaugelis žinojo, kad rūkymas buvo anaiptol ne vienintelė F.Kastro aistra. Fidelis dievino ledus ir negalėdavo jų atsivalgyti, kartą sukirto daugiau kaip dešimt porcijų. Labiau už kitus vadas vertino kanadietiškus ledus, todėl savo pasiuntiniui Kanadoje įsakė atsiųsti jam 28 mėgstamo įvairių skonių gardėsio konteinerius. Kubos lyderis sostinėje Havanoje net pastatydino didelę ledainę.

Idis Aminas ir Škotija

Afrikos valstybės Ugandos diktatorius Idis Aminas valdė šiek tiek daugiau kaip 8 metus, bet apie jį iki šiol yra kuriami filmai ir rašomos knygos. Idis Aminas buvo ne tik vienas žiauriausių Afrikos diktatorių, bet ir laikomas viena kurioziškiausių, skandalingiausių ir ekscentriškiausių XX a. asmenybių, tapusių daugybės anekdotų ir karikatūrų herojumi. Daugelį jo tragikomiškų poelgių vertinti rimtai yra tiesiog neįmanoma. Ko vertas vien jo siūlymas perkelti JT būstinę į Ugandą arba reikalavimas paskirti jį naujuoju Britų Sandraugos vadovu vietoj Anglijos karalienės!

Diktatorius tapo užsienio žurnalistų pašaipų objektu dar ir todėl, kad suteikė sau daugybę pompastiškų ir visiškai neatitinkančių tikrovės titulų, pavyzdžiui, „Britų imperijos nugalėtojas" ir „Škotijos karalius". Kodėl? Ogi jis t iesiog to užsimanė. Po 1974 m. perversmo Ugandoje atėjęs į valdžią Idis Aminas pradėjo visaip demonstruoti meilę languotų kiltų ir dūdmaišių šaliai. 1976 m. jis pasamdė muzikantus, kurie, pasipuošę škotiška apranga, žygiuodavo jo šalies miestų gatvėmis ir dūdmaišiais grodavo tradicines škotų melodijas.

Kim Čen Unas ir šveicariškas sūris

Vienas paskutiniųjų XXI a. diktatorių, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas - ekstravagantiškas žmogus. Kartą 2014 m. jis paslaptingai dingo. Kas iš tiesų nutiko Kimui, vėliau papasakojo žmogus, kuriam pavyko beveik neįmanomas dalykas - pabėgti iš Šiaurės Korėjos. Pasirodo, diktatorius jaučia didelę silpnybę šveicariškam sūriui. Jaunystėje apsilankęs Šveicarijoje, jis paragavo tenykščio sūrio ir suprato - tai meilė visam gyvenimui. Jo pomėgis po truputį virto priklausomybe, nes sūrio jis valgydavo kasdien ir dideliais kiekiais. Kalbama, kad taip jis norėjo priaugti svorio, kad taptų panašus į tėvą Kim Čen Irą. Bet augindamas svorį patyrė kojos traumą, o paskui sustreikavo skrandis ir žarnynas.

Muamaras Kadafis ir Kondoliza Rais

Valdant prezidentui Džordžui Bušui (George Bush) jaunesniajam, JAV valstybės sekretorės pareigas ėjo Kondoliza Rais (Condoleezza Rice). Suprantama, kaip ir kiekviena graži moteris, ji turėjo gerbėjų. O tarp jų buvo ir liūdnai pagarsėjęs Libijos diktatorius Muamaras Kadafis (Muammar al Gaddafi). Bet tai buvo ne šiaip simpatija, o kažkoks pamišimas. Po pirmojo susitikimo K.Rais tiesiog apsuko jam galvą. Diktatorius turėjo jos nuotraukų kolekciją, o dienoraščio puslapiuose ją vadino „ mylima juodaode afrikiete". Kai K.Rais atvyko į Libijos sostinę, jis apipylė ją 200 tūkstančių dolerių vertės dovanomis. Ir, kaip tikras įsimylėjėlis, net sukūrė jai dainą, kurią pavadino „Juodoji gėlelė Baltuosiuose rūmuose".