Karaliai - tarsi popžvaigždės

Japonijos imperatoriškoji šeima

Sėsdami į sostą, imperatoriai pasirenka valdymo devizą, kuris tampa naujos eros valstybėje pavadinimu. Ankstesnio imperatoriaus valdymo devizas buvo „Heisei“, tai yra „Taika visur“. Dabartinis imperatorius Naruhitas nustebino visus, pasirinkęs žodį iš senovinių eilėraščių, kurio tiksli reikšmė yra nežinoma - „Reiwa“. Pagal aprašymą oficialiuose šaltiniuose jo reikšmė yra panaši į „toleranciją“: visuomenės nariai gyvena harmoningai, stengdamiesi neužgauti ir neįžeisti vieni kitų. Imperatorių intronizavus, specialiai šiam žodžiui buvo sukurtas ženklas gestų kalboje. Dabartinė imperatorienė Masako visą vaikystę, iki mokyklos, lankė Maskvos vaikų darželį, o mokyklą baigė JAV, mat jos tėvas - garsus diplomatas, jam teko daug važinėti po pasaulį.

Ši dinastija - seniausia pasaulyje. Ji niekada nebuvo nuversta, nors ir buvo nustumta nuo valdžios. Dabartinio imperatoriaus giminystės linija siekia mažiausiai VI a. valdovą, o pasak legendų dinastija buvo įkurta VII a. pr.m.e. Beje, daugelis iki šiol tiki, kad Japonijos imperatoriai yra kilę iš deivės Amaterasu. Ir ne tik Japonijoje!

Daugybę amžių imperatoriai ir sosto įpėdiniai vesdavo savo pusseseres, kad nebūtų „praskiestas“ dieviškasis kraujas, bet du paskutinieji imperatoriai į žmonas pasirinko „paprastas mirtingąsias“, jeigu jomis galima vadinti vieno iš stambiausių šalies verslininkų dukterį ir JT Tarptautinio teismo prezidento dukrą.

Ankstesnio imperatoriaus šeima garsėjo srityse, tolimose politikai. Imperatorius Akihitas - žinomas jūrų biologas, o jo žmona pasaulyje išgarsino japonų vaikų poetą Mitio Mado, kokybiškai išvertusi jo kūrinius - poetas net pelnė H.K.Anderseno premiją. Imperatorius Naruhitas pagarsėjo tuo, kad žmonai susirgus depresija neslėpė šio fakto ir nepradėjo jos gėdytis, o tapo jai tikra atrama, ją palaikė ir gynė, rodydamas Japonijai naują pavyzdį, kaip derėtų elgtis su šia liga sergančiais žmonėmis. Beje, jų vienintelės dukters vardas Aiko rašomas hieroglifais, kurie atrodo kaip frazė „meilės vaikas“.

Japonijos imperatoriaus šeima iki šiol laikosi senų religinių tradicijų, susijusių su Amaterasu kultu. Imperatorienės atlieka ritualus, tokius kaip ryžių auginimas specialiame lauke ir imperatorių kapų lankymas. Beje, jos dažnai viešai pasirodo vilkėdamos kimono, nors šiaip jų aprangos stilius yra panašus į D.Britanijos karališkosios šeimos narių stilių.

Dabartinis imperatorius Oksforde buvo pramintas „elektriniu“, nes bendrakursiams sakė, jog japoniškai „Jūsų Aukštybe“ skamba labai panašiai kaip „elektra“.

Pagal tradiciją vardus valdovo šeimoje parenka ne vaiko tėvai, o valdantysis imperatorius. Tiesa, princesė Aiko buvo išimtis.

Japonijoje moterys nuo labai seniai neturi teisės pretenduoti į sostą, taigi imperatoriaus Naruhito įpėdinis bus jo sūnėnas, 2006 m. gimęs princas Hisahitas, arba imperatoriaus brolis, princas Fumihitas, beje, žinomas ornitologas.

Daugelis Japonijos imperatorių netekdavo sosto jo oficialiai atsisakydami, o ne dėl mirties fakto. Ankstesnis imperatorius, dabartinio tėvas, pasielgė taip pat. Bet pirmą kartą per 200 metų.

D.Britanijos karališkoji šeima

Oficialiai Elžbieta II yra ne tik Anglijos, Škotijos ir Šiaurės Airijos, bet ir Kanados, Australijos, N.Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Tuvalu, Jamaikos ir dar kelių valstybių karalienė. Nors tos šalys yra visiškai savarankiškos, visa esmė - tik Anglijos karalienės valdymo tradicijos pripažinimas.

Taip pat ji yra pripažįstama Tautų Sąjungos, kurią sudaro daugiau kaip pusšimtis šalių, galva.

Vienas pagrindinių karalienės Elžbietos pajamų šaltinių - lažybos žirgų lenktynėse. Karalienė puikiai nusimano apie žirgus, ji gali per metus uždirbti apie pusę milijono svarų vien tik lažybose. Bet pagrindinis jos pajamų šaltinis - tam tikras iš Karūnos valdų gaunamų pajamų procentas, skiriamas vyriausybės. Pajamos iš monarchijai priklausančio nekilnojamojo turto skaičiuojamos milijonais svarų.

D.Britanijos karališkoji šeima beveik nenusileidžia Japonijos monarchijai griežtai laikydamasi tradicijų. Pavyzdžiui, šeimos berniukai iki 7 metų bet kokiu oru mūvi šortus. Tiesa, tai palyginti nauja tradicija, pakeitusi ankstesnę - berniukus, jaunesnius kaip 7 metų, rengti trumpomis suknytėmis arba kiltais.

Karališkoji šeima turi savo atskirą kalbą - daugelis populiarių ir visiškai neutralių šiuolaikinių žodžių, pavyzdžiui, tualetas arba sofa, yra griežtai draudžiami. Vietoj jų vartojami žodžiai, kurie buvo įprasti prieš šimtą metų.

Britų monarchai naudojasi kai kuriomis labai keistomis tradicinėmis privilegijomis. Pavyzdžiui, dabartinei karalienei priklauso visos Anglijos gulbės, išskyrus tas, kurias leidžiama turėti trims skirtingoms organizacijoms. Todėl Anglijoje gyvuoja speciali pareigybė, apmokama iš valstybės iždo: ją užimantys žmonės be kitų su gulbėmis susijusių pareigų turi padėti nukentėjusioms gulbėms.

Tarp kitų specifinių britų monarcho privilegijų - teisė turėti rūmų poetą, teisė nebūti suimtam ir teisė vairuoti be vairuotojo pažymėjimo.

Kaip ir Japonijoje, valdantysis monarchas D.Britanijoje yra religinis veikėjas: jis yra Anglikonų bažnyčios galva.

Norvegijos karališkoji šeima

Dabartinės dinastijos pavardė - Gliuksburgai. Tai pačiai dinastijai priklauso ir Anglijos karalienės Elžbietos II vyras - princas Filipas.

Nors apskritai visi arba beveik visi šiuolaikiniai Europos monarchai iš esmės elgiasi demokratiškai, norvegų dinastija yra laikoma demokratiškiausia iš visų ir, kas neišvengiama, neturtingiausia.

Norvegija didžiuojasi tuo, kad jos karalius atsisakė bendradarbiauti su vokiečių okupantais ir paragino norvegus priešintis naciams. Tada (iki evakuacijos į D.Britaniją) jis lengvai galėjo būti nužudytas ir išties buvo bandoma tai padaryti. Norvegijos ir D.Britanijos karališkųjų šeimų gerbėjai dažnai prikiša Japonijos dinastijos mylėtojams, kad jų dievaičiai Antrojo pasaulinio karo metais buvo A.Hitlerio sąjungininkai.

Kaip ir Japonijos šeimoje, Norvegijos princeses dažnai galima pamatyti su tautiniais kostiumais. Nacionalinius drabužius kartais vilki ir princai, per šventes susitikdami su žmonėmis.

Dabartinio Norvegijos karaliaus žmona - pirmoji nekarališko kraujo moteris, kurią vedė valdančiosios dinastijos monarchas. Taip pat ji - pirmoji karalienė, apsilankiusi Antarktidoje.

Sosto įpėdinis Hokonas taip pat yra vedęs moterį iš paprastos šeimos. Jie susipažino muzikos festivalyje, o jo išrinktoji tuomet buvo vieniša mama. Kita po Hokono sosto įpėdinė - jų dukra Ingrid Aleksandra. Jos padėtis eilėje į sostą yra tokia pati kaip princo Viljamo Anglijoje.

Karalius Haroldas V yra pirmasis per daugiau kaip 500 metų Norvegijos karalius, gimęs Norvegijoje. Mat Norvegiją ilgai valdė danų dinastijos atstovai ir gimdavo jie taip pat Danijoje. Vis dėlto Haroldas - būtent Danijos karališkosios šeimos palikuonis, o ne kurios nors kitos.

Kitaip nei Japonijoje, nuo 1990 m. princesės yra įtraukiamos į karūnos paveldėtojų eilę. D.Britanijoje tai įvyko gerokai anskčiau. Iš viso Anglijos soste sėdėjo septynios karalienės, o Norvegiją karalienė paskutinį kartą valdė XIV amžiuje. Bet Elžbietai II sostas atiteko tik todėl, kad ji neturėjo brolių, o Ingrid Aleksandra turi brolį Sverę Magnusą, ir vis dėlto į sostą sės būtent ji.

Dabartinė dinastija giminiuojasi su ankstesne Norvegijos karališkąja Bernadotų dinastija, kurios pradininkas yra Napoleono bendražygis ir kadaise aršus monarchijos priešininkas Žanas Batistas Žiulis Bernadotas, į sostą įžengęs kaip Karolis Jonas. Ant jo kūno net buvo ištatuiruota „Mirtis karaliams!“, todėl tapęs monarchu jis buvo priverstas bet kokiomis aplinkybėmis vengti apsinuoginti.