Kaip gyvena šeštasis Lietuvos istorijoje ketvertukas?

- Viktorija, Lietuva apie jūsų šeimą išgirdo beveik prieš metus, kai gimė ketvertukas. Kokia buvo pradžia, kai sužinojote, kad laukiatės?

- Nėštumo pradžia tikrai nebuvo lengva. Kai sužinojome, kad laukiamės net keturių mažylių, skaičiau daug literatūros, ruošiau save tam, kad jie gims mažesni, anksčiau laiko, kad gali būti tam tikrų iššūkių. Bet mano nėštumą apsunkino kai kurie mus konsultavę akušeriai, kurie pačioje nėštumo pradžioje atkakliai siūlė dviejų vaikučių atsisakyti, stabdyti jiems širdies veiklą, jų vystymąsi ir pasilikti tik du - identiškus dvynius. Jie bijojo galimų komplikacijų, mus tikrai visaip baugino - aš dėl to praverkiau ne vieną parą. Visa laimė, kad Kaune radome specialistą - Kauno klinikų akušerijos skyriaus docentą Vladą Gintautą, kuris po išsamių tyrimų nuramino ir padrąsino išnešioti visus keturis vaikus, nes jie vystėsi kuo puikiausiai. Aš jam kiekvieną dieną už tai esu dėkinga. Nepaisant visko, ką teko patirti pradžioje, vaikų laukimas buvo nuostabiausias laikas mano gyvenime.

Kai vaikai gimė, jiems buvo 32 savaitės ir kelios dienos (tai ilgiausiai Lietuvoje išnešiotas ketvertukas), tad pirmiausia jie gyveno inkubatoriuose. Mes su vyru eidavome atlikti „kengūravimo procedūros“ - tai yra, kai tėvai ant savo krūtinės glaudžia prarengtą vaikelį, kad būtų odos kontaktas. Ankstukams tai labai padeda vystytis, augti. Tačiau pirmas vaizdas, kai matai savo mažylį inkubatoriuje su daug prijungtų laidų ir aparatų, suspaudžia širdį, nes kiekvienąkart galvoji, ar viskas mano vaikui gerai... Po beveik mėnesio, praleisto naujagimių skyriuje, mus išleido namo.

- Visuomet norėjote gausios šeimos?

- Labai norėjau susilaukti dvynukų, tačiau ilgą laiką man šeimos pagausėjimo tema buvo sunki, nes niekaip nepavykdavo pastoti. Bet kai užderėjo, tai iš karto keturi. Negalėčiau būti laimingesnė.

- Tėvai dažnai sako, kad vienas sunkiausių darbų yra išrinkti vaikui vardą, o jums teko rinkti net keturis. Kaip sekėsi?

- Nebuvo labai sunku, vardų pasiūlymus pateikiau aš, o rinkome su šeima. Mano prioritetas buvo trumpi vardai berniukams, nes pavardė ilga. Rėjus ispanų kalba yra karalius, o prie jo jau derėjo ir brolių vardai - Nojus ir Tajus. Dukrai visuomet norėjau suteikti Patricijos vardą.

- Mažyliams jau beveik metukai. Apžvelkite šiuos metus, ko tikėjotės, ar viskas vyko pagal jūsų planus ir norus?

- Sunkiausia buvo pirmomis savaitėmis ligoninėje, kol jie buvo inkubatoriuose, kol šeimos gydytoją pasirinkome. O dabar galiu pasakyti, kad su laiku viskas tik lengvėja. Mane kitos mamos baugino, kad kai pradės šliaužioti, nesusitvarkysiu, o kai vaikščios, apskritai nesugaudysiu. Bet kuo jie savarankiškesni, tuo man lengviau.

Tiesa, pagalbos rankų vis tiek visada reikia, tad mums padeda seneliai, mano draugė. Nepaisant visos pagalbos, daugiausia laiko ir dėmesio vaikams skiriu aš pati, tad tikrai neturiu laiko jokioms depresijoms ir panašiai. Kiekviena diena atneša kažką naujo ir su kiekvienu iššūkiu reikia susitvarkyt. Džiaugiuosi, kad jie greitai švęs pirmąjį gimtadienį ir mes jau galime kartu visko daug nuveikti, pamatyti ir patirti.

- Namuose turite kone mini darželio grupę ir net įrengėte vaikams atskirą žaidimų erdvę. Kaip jiems sekasi bendrauti, sutarti? Ryškėja charakteriai?

- Jie bendrauja puikiai ir dūksta vis smarkiau. Galbūt dėl to, kad auga keturiese, jie moka žaisti ir kartu, ir atskirai. Rėjus yra fiziškai stipriausias ir labai išdykęs, bet kartu ir pats meiliausias, mėgsta mane apsikabinti, myluoti. Tajus ir Nojus yra identiški dvyniai ir jiedu kiek ramesni. Patricija yra žaismingiausia ir daugiausiai kvatojanti, bet tikra panelė, nes labai mėgsta drabužėlius ant galvos dėtis ir maivytis. Tarpusavyje jie puikiausiai sutaria. Smagus faktas, kad du mano vaikai - Rėjus ir Patricija yra rudaakiai, o identiški dvyniai Nojus ir Tajus - mėlynakiai.

- Kas paskatino gimus vaikučiams jų kasdienybę, patyrimus rodyti specialiai jūsų tam sukurtoje „Instagram“ paskyroje?

- Kaip minėjau, tai yra šeštasis Lietuvos ketvertukas, tad aš tikrai turiu kuo didžiuotis. Kita vertus, yra šeimų, kurios, sužinojusios apie daugiavaisį nėštumą, ryžtasi pasilikti tik vieną ar du vaikelius ir būtent tai mane labiausiai skatina dalytis tuo, kaip sekasi mūsų ketvertukui. Norisi ir kitas šeimas įkvėpti kovoti už savo vaikus, išnešioti, kiek įmanoma ilgiau, nebijoti ieškoti gerų specialistų ir gimdyti. Mūsų ketvertukas yra tikra komanda, jie labai gražiai auga, sukelia daug gerų emocijų ir tuo norisi dalytis. Man pačiai jokia žvaigžde tapti nesinori, pakanka to, kad jau mano vaikai įrašyti į Lietuvos istoriją. (Šypsosi.)

Tiesa, socialiniai tinklai turi ir dar vieną privalumą. Jeigu aš iškeliu aktualią temą ar klausimą, begalė mamų iš karto pasidalina patirtimi, papasakoja, kur yra gerų nuolaidų reikiamoms prekėms, padeda savo įžvalgomis ir net palengvina norimų žaislų paiešką. Labai džiaugiuosi tokiomis pozityviomis ir geranoriškomis ketvertuko paskyros sekėjomis.

- Būti keturių vaikų mama yra neapsakomai didelis darbas (taip pat ir malonumas). Ar randate laiko pasimatymams su vyru, romantikai, galiausiai laiko sau?

- Stengiuosi vienu metu ir save palepinti, ir dar namuose kažką nuveikti. Juk veido kaukė tam netrukdo. Tad mano asmeniniai pasilepinimai yra labiau momentiniai šiuo metu. Bet aš tikrai rūpinuosi savo sveikata, nes sveika mama yra svarbiausia vaikams. Su vyru „pasimatyme“ buvome tik kelis kartus, o šventėme kartu savo vestuvių penkerių metų sukaktį, sėdėjome ir tylėjome. Mėgavomės ramybe. (Juokiasi.) Mes labiau mėgstame laiką leisti kartu su visa šeima. Visur dar spėsime, kai vaikai paaugs. Tiesa, aš nenoriu pasakyti, kad vaikai tapo kažkokia kliūtimi kitam laisvalaikiui, tikrai ne, tiesiog pasikeitė norai ir prioritetai. Neseniai perskaičiau tokią mintį: jeigu jūsų vaikai sveiki, tai jūs neturite jokių problemų. Tuo aš ir vadovaujuosi, o visa kita - įveikiama.

- Kiek kainuoja Lietuvoje auginti keturis vienodo amžiaus vaikus?

- Viskas ir kainuoja keturgubai. Tiesa, „Sodra“ motinystės išmoką moka tik už vieną vaiką, nepaisant to, kad keturi gimė vienu metu. Kainos ir taip yra didelės visoms prekėms, nuo pieno mišinių, iki drabužių ar žaislų. Ir tai viso labo yra baziniai dalykai. Kai vaikai yra pametinukai, vyresnieji bent išaugtus drabužius ir žaislus gali perleisti jaunesniems, o čia visiems keturiems visko reikia vienu metu. Tikslios sumos nepasakysiu, nes jiems augant, išlaidos kinta. Tačiau didelės dėžės pieno mišinio mano vaikams užtenka vos pusantros paros. Tai yra beprotiški pinigai.

- Stebint jūsų anketą „Instagram“ tinkle atrodo, kad mėgstate gaminti, rūpintis namų estetika, užsiimti gėlių kompozicijomis. Kada tą darote?

- Pyragus kepu kokį kartą per mėnesį, va čia socialiniai tinklai ir apgauna. Atrodo, kad gaminu skaniausius patiekalus kasdien ir rūpinuosi namų grožiu. Taip, aš visa tai darau, bet gerokai rečiau, nei gali pasirodyti. Tačiau stengiuosi kiekvieną sekundę paversti malonia ir kiek įmanoma vyti iš gyvenimo rutiną. Net ryte prausdama ir rengdama vaikus įsijungiu mėgstamą muziką ir kartu su jais šoku, dainuoju. Jiems smagu, man smagu. Vaikai yra mano stiprybė ir gyvenimo variklis.