Istorijoje esama nemažai pavyzdžių, kaip gavus valdžią atsiskleidžia blogiausios žmogaus savybės. Net neatsivertus istorijos vadovėlių galima nesunkiai prisiminti pavardes žmonių, keldavusių siaubą savo ir kitų šalių žmonėms - F.Diuvaljė, Ž.Bokasa, A.Hitleris ir t.t. Visiems žinomi diktatoriai naudojosi neribota valdžia, jų tironija nulemdavo ne tik valdomos šalies, bet ir kiekvieno joje gyvenančio žmogaus likimą.
Tačiau juk jie visi turėjo šeimas ir vaikų, kurie į tėvą dažniausiai žiūrėdavo ne kaip į kaip diktatorių, o kaip į artimiausią žmogų. Ar žiaurūs despotai galėjo savo atžaloms suteikti meilės ir supratimo, kurio taip reikia visiems vaikams? Ir koks tai jausmas - būti istorijoje kruviną pėdsaką palikusio tirono vaiku?
Žanas Bedelis Bokasa (Jean Bedel Bokassa), Centrinės Afrikos Respublika
Centrinės Afrikos Respublikos prezidentas turėjo 19 žmonų ir 77 pripažintus vaikus, bet yra žinomas tik kelių diktatoriaus, per savo valdymo metus nužudžiusio ne mažiau kaip 200 tūkst. žmonių, įpėdinių likimas. Ž.Bokasos ir Džoel Azizos Ebulija (Joelle Aziza Eboulia) sūnus, nuvertus tėvą, su visais kitais šeimos nariais buvo išvarytas iš šalies ir gyveno Gabone. Jam tuo metu buvo vos 8 metai. Žanas Seržas Bokasa (Jean Serge Bokassa) į CAR grįžo jau po 2000-ųjų, buvo išrinktas Nacionalinės Asamblėjos deputatu, vėliau ėjo jaunimo ir sporto ministro pareigas, o nuo 2016 m. yra vidaus reikalų ministras.
Žanas Bedelis Bokasa jaunesnysis, Bokasos I ir Katrinos Dengiade (Catherine Denquiade) sūnus, būdamas 4 metų buvo paskirtas teisėtu įpėdiniu, sosto paveldėtoju. Politika jis nesidomi, labai prabangiai gyvena Paryžiuje, spaudoje yra vadinamas aukštuomenės liūtu, nes nebuvo pastebėtas užsiimantis kuo nors kitu. Tiesa, kalbama, kad su vienu iš brolių yra restorano savininkas.
Kiki Bokasa, diktatoriaus dukra, tapo dailininke ekspresioniste. Užaugo ji Libane, jos paveikslai yra paklausūs, daug jų yra privačiose kolekcijose JAV ir Persų įlankos šalyse.
Fransua Diuvaljė (Francois Duvalier), Haitis
F.Diuvaljė, žinomas kaip Papa Doc, valdė Haitį nuo 1957 m. iki 1971-ųjų, iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Jis per trumpiausią laiką pašalino visus savo priešininkus ir tuos, kurie jam nepatiko. Diktatorius nuolatos viršydavo paties sukurtą planą, pagal kurį stabilumui šalyje palaikyti kasdien reikėjo nubausti mirtimi ne mažiau kaip 500 žmonių. Kiek iš viso vaikų turėjo Papa Doc, nežinoma, bet sūnus, pramintas Baby Doc, pasirodė esąs tėvo vertas įpėdinis prezidento kėdėje.
Žanas Klodas Diuvaljė (Jean Claude Duvalier) pradėjo vadovauti šaliai būdamas 19-os ir nesugalvojo nieko geresnio, kaip toliau terorizuoti žmones, gyventi neįsivaizduojamoje prabangoje ir naikinti jam neįtikusius. 1986 m. nuverstas Baby Doc turėjo sprukti į Prancūziją. Tiesa, 2011 m. dėl nežinomų priežasčių jis grįžo į tėvynę, iškart buvo suimtas už valstybės turto išeikvojimą, korupciją ir žmogaus teisių pažeidinėjimus. Kaltu savęs nepripažino ir 2014 m. mirė nuo širdies priepuolio. Paskutinius metus jam buvo skirtas namų areštas, tačiau gyveno iš esmes nevaržomas...
Fransiskas Frankas (Francisco Franco), Ispanija
Atėjus į valdžią F.Frankui, Ispanijoje įsigalėjo karinė diktatūra, kurios neatskiriama dalis buvo represijos. Jis valdė šalį iki mirties 1975-iais. Nors F.Frankas be galo džiaugėsi dukters Karmen gimimu, mergaitės vaikystė buvo nelengva, nes tėvo diktatūra viešpatavo ir šeimoje. Nuo jaunų dienų Karmen Franko buvo auklėjama griežtai, ji auginta būti tikra dama. Tačiau pačiam F.Frankui visada svarbiausia buvo karinė karjera.
Daugybė vaikinų svajojo susipažinti su F.Franko dukteria, bet Karmen išsirinko kardiochirurgą Kristobalį Martinesą Bordiu (Cristobal Martinez-Bordiu), kuris, beje, pirmasis šalyje atliko širdies persodinimo operaciją. Ir nors F.Frankas svajojo apie geresnę partiją savo dukrai, jos pasirinkimui neprieštaravo, tad 1950 m. balandį buvo atšvęstos prašmatnios vestuvės.
Netrukus žentas metė mediciną, pasuko į prekybą ir verslą. Nors šiose srityse jis pasiekė daug, tai kaip tik ir nepatiko F.Frankui, kuris buvo abejingas turtams ir prabangai. Žento jis taip ir nepamėgo. Karmen santuokoje susilaukė 7 vaikų. Po daugelio metų interviu Karmen pasakys: nors ji labai mylėjo tėvą, jai visiškai nepatiko, kad jis buvo diktatorius. Mat gyvenimas praėjo nuogąstaujant, kad kas nors iš daugybės tėvo priešų gali prisikasti ir prie jos. Ta baimė nebuvo be pagrindo - F.Frankas ir pats ilgai slėpė dukterį bijodamas, kad jos nepagrobtų ... A.Hitleris.
Adolfas Hitleris (Adolf Hitler), Vokietija
A.Hitlerio žmona Eva Braun nepadovanojo jam įpėdinių, tačiau yra žinių, kad pagrindinis XX a. diktatorius turėjo nesantuokinį sūnų Žaną Mari Lorė (Jean Marie Loret), gimusį 1918 m. po neilgo A.Hitlerio romano su prancūze Šarlote Lobžua (Charlotte Lobjoie) per Pirmąjį pasaulinį karą. Motina tik prieš mirtį papasakojo sūnui, kas yra jo tėvas. Žaną Mari Lorė iki septynerių metų augino senelis ir močiutė, kurie su anūku elgėsi ne itin gerai.
Žanas Mari tarnavo prancūzų armijoje, buvo Pasipriešinimo judėjimo dalyvis, po karo bandė imtis verslo, bet „sudegė". Po to dirbo paprastu geležinkelio darbininku, vedė, susilaukė trijų vaikų. Apie spėjamą A.Hitlerio sūnų sklandė prieštaringiausi gandai. Buvo pasakojama, kad sužinojusi, kas yra Žano Mari tėvas, žmona jį paliko. O istorikai apgailestauja, kad nėra jokios galimybės nei patvirtinti, nei paneigti A.Hitlerio tėvystės faktą. Ž.M.Lorė mirė 1985 m.
Benitas Musolinis (Benito Mussolini), Italija
Sudėtingas ir B.Musolinio vyresniosios dukters Edos likimas. 3-ojo deš. viduryje despotiškas tėvas jai uždraudė tekėti už žydų tautybės pramonininko. Šiek tiek vėliau, 1930-iais, vestuvės vis dėlto įvyko, tik jaunikis šįkart buvo grafas Galeacas Čianas (Galeazzo Ciano), vienas iš B.Musolinio šalininkų. Šioje santuokoje gimė trys vaikai.
1943 m. G.Čianas buvo apkaltintas išdavyste ir nuteistas sušaudyti. Eda maldavo tėvą atšaukti nuosprendį, bet jis buvo nepalenkiamas, nepasigailėjo net tikros dukters. 1944 m. nuosprendis buvo įvykdytas, o Eda išsižadėjo tėvo ir pabėgo į Šveicariją. Po kiek laiko pasiilgusi tėvynės ji grįžo į Italiją, bet čia iškart buvo sulaikyta. Jai buvo pateiktas kaltinimas bendrininkavus su fašistais. Nors Eda tai kategoriškai neigė, bet vis vien buvo 2 metams išsiųsta į tremtį. Po to ji nugyveno ilgą, bet nelengvą gyvenimą, stengdamasi pamiršti savo despotišką tėvą.
Pol Potas, Kambodža
Kambodžos diktatorius Pol Potas per mažiau kaip 4 valdymo metus (1975-1979) sugebėjo nužudyti trečdalį šalies gyventojų, pelnydamas „Azijos Hitlerio" titulą. Nuvertus kruviną režimą, jis buvo nuteistas mirti, tačiau tęsė partizaninį karą su naująja vyriausybe. 20 metų slapstęsi džiunglėse, jis mirė 1998-aisiais.
Mirus tironui, jo žmonai Mea Son ir 14-metei dukrai, kuri iš pradžių buvo vadinama Sit (Mea Sitha), o vėliau Sar Pačata (Sar Patchata) stojo sunkūs laikai. Valdžia joms leido laisvai judėti po šalį, bet Sar Pačata, gimusi ir užaugusi džiunglėse, iš pradžių visko bijojo, slėpėsi po lova net nuo miesto triukšmo. Be to, dėl nuolatinių grasinimų motinai ir dukrai teko ilgai klajoti keičiant gyvenamąsias vietas ir vardus.
Galų gale, viename kaime sulaukusi grasinimų, Mea Son kreipėsi į vyriausybę prašydama pagalbos. Joms buvo suteiktas butas sostinėje, bet pensija neskirta, tad gyventi teko pusbadžiu. Įsidarbinti Sar Pačatai taip pat buvo sunku, nes niekas nenorėjo turėti reikalų su kruvinojo tirono dukra. Bet po truputį gyvenimas susitvarkė. Malaizijoje gavusi anglų literatūros magistrės laipsnį, Sar Pačata grįžo namo, 2014 m. ištekėjo, dabar gyvena Kambodžoje, sukaliojasi bohemoje ir, kitaip nei tėvas, yra labai geros širdies.
Rafaelis Truchiljas (Rafael Trujillo Molina), Dominikos Respublika
Buvęs amerikietis jūreivis Dominikos Respubliką valdė iš viso 31 metus, nuo 1930 -ųjų. 1961 m. gegužės 31 d. jis buvo nušautas savo mašinoje. Oficialiai R.Truchiljas vedė tris kartus, be to, išlaikė daugybę meilužių. Pirmoji žmona pagimdė jam dvi dukras: Džulija mirė kūdikystėje, o Flora de Oro nuo 1943-ųjų ji buvo pirmoji ambasados Vašingtone sekretorė, vėliau tapo ambasadoriaus patarėja. Santykiai su tėvu nebuvo itin šilti, po jo mirties jai teko bėgti į užsienį. Flora savo dienas baigė Manhetene - mirė nuo onkologinės ligos.
Antroji R.Truchiljo žmona pagimdė dukrą Odetą, apie kurios likimą nieko nežinoma. Su trečiąja sutuoktine diktatorius susilaukė trijų vaikų. Rafaeliui Leonidui Ramfiui, gimusiam 1929 m., tėvas suteikė pulkininko laipsnį kai berniukui buvo 14 metų. Jis pasižymėjo polinkiu į smurtą, net gydėsi psichiatrijos klinikoje. Tėvui mirus valdė šalį, tačiau vėliau paspruko į Ispaniją, kur jį globojo generalisimas F.Frankas. Patekęs į automobilio avariją, R.L.Ramfis patyrė daug traumų, susirgo pneumonija ir 1969 m. pabaigoje mirė Ispanijos ligoninėje nuo pneumonijos komplikacijų.
Anchelita Truchiljo, diktatoriaus numylėtinė, gimė Paryžiuje, tėvas ją apipylė dovanomis ir garbės ženklais. Po tėvo mirties, kaip ir kiti šeimos nariai, buvo priversta bėgti į užsienį. Iš pradžių gyvenusi Ispanijoje, vėliau persikėlė į JAV. Anchelita pagarsėjo atsiminimų knyga apie tėvą. Ji ir šiandien gyvena Majamyje, dviejose santuokose susilaukė septynių vaikų.
Apie jauniausiojo diktatoriaus sūnaus Leonido Radameso Truchiljo likimą žinių beveik nėra, žinoma tik tiek, kad 1964 m. jis Prancūzijoje buvo suimtas ir apkaltintas sukčiavimu ir vagyste, sėdėjo kalėjime, laukdamas ekstradicijos į Šveicariją, kuri pareikalavo jį išduoti. Vėliau jo likimas nežinomas.
Josifas Stalinas, SSRS
Jakovas Džugašvilis - J.Stalino ir jo pirmosios žmonos Jekaterinos Svanidzės sūnus. Jekaterina mirė praėjus pusmečiui po sūnaus gimimo. Berniuką augino motinos giminės, jis buvo geras ir draugiškas vaikas.
1921 m. J.Stalinas nutarė pasiimti sūnų pas save. Užaugęs kalnų kaimelyje ir beveik nemokėdamas rusiškai, Jakovas Maskvoje jautėsi nelabai jaukiai. Tėvas su juo elgėsi šaltai ir už menkiausią nusižengimą Jakovą griežčiausiai bausdavo. Įtempti santykiai su tėvu, nuolatinė kontrolė ir kritika Jakovą privedė prie bandymo nusižudyti. Karo pradžioje, vos baigęs Artilerijos akademiją, Jakovas buvo pašauktas į frontą.
Prieš išvykdamas jis paskambino tėvui ir iš jo išgrido: „Eik ir kariauk!" Po trijų savaičių Jakovas pateko į vokiečių nelaisvę. Jo pavardę vokiečiai iškart ėmė naudoti propagandai, kasdien demoralizuodavo belaisvius perduodami J.Stalino pareiškimą: „Mes neturime karo belaisvių - yra tik Tėvynės išdavikai". 1943 m. Jakovas žuvo Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kai metėsi ant teritoriją juosiančios vielos tvoros, per kurią ėjo aukštos įtampos srovė.