Kaip šiandien gyvena moteris, mama tapusi 66-erių

Suprantama, kad būdama 66-erių A.Ilijesku negalėjo susilaukti vaiko natūraliai, taigi pasinaudojo dirbtinio apvaisinimo procedūra, nors iki šiol mano, kad vaiką jai pasiuntė pats Dievas.

Jos istorija su laiminga pabaiga, aišku, yra unikali, bet ne kiekviena moteris ryžtųsi tokiam žingsniui. Tada ši žinia stipriai įaudrino visuomenę, padalindama ją į dvi stovyklas: vieni buvo šokiruoti ir smerkė, teigdami, kad gimdyti senatvėje yra egoistiška - atseit, o kas rūpinsis vaiku mamai mirus. Kitus toks poelgis sužavėjo ir jie visaip palaikė nejauną moterį.

Be kilusių diskusijų šis atgarsio sulaukęs įvykis paskatino Rumunijos vyriausybę peržiūrėti įstatymus ir uždrausti teikti reprodukcinę pagalbą vyresnėms kaip 50 metų moterims. Prie smerkiančiųjų stovyklos prisijungė ir Rumunijos stačiatikių bažnyčia. Dvasininkų nuomone, moteris tokiu savo poelgiu pažeidė Dievo tvarką.

O Adriana viename interviu prisipažino: nors vėlyva motinystė jai nebuvo lengva, ji gailisi tik dėl to, kad Eliza jos gyvenime nepasirodė daug daug anksčiau. Ir su liūdesiu galvoja apie tai, kad daugelis svarbių dalykų jos dukters gyvenime vyks jau be jos.

Kelias į motinystę

Adriana Ilijesku gimė 1938 m. gegužės 31 d. Rumunijos Krajovos mieste pasiturinčioje inteligentų šeimoje. Baigusi aukštąją mokyklą, ji tapo rumunų kalbos ir literatūros mokytoja, bet netrukus pradėjo dirbti universitete, rašė eilėraščius ir prozą, vienu metu dirbo literatūros kritike.

20-ies Adriana ištekėjo ir netrukus pastojo. Bet minties pagimdyti kūdikį ji buvo priversta atsisakyti, nes nėštumą teko nutraukti dėl medicininių priežasčių: jauna moteris buvo neseniai persirgusi tuberkulioze, o ilgas gydymas stipriai veikiančiais vaistais galėjo atsiliepti vaisiui.Nenusisekė ir asmeninis gyvenimas: po 4 bendro gyvenimo metų šeima iširo, ir Adriana daugiau oficialiai netekėjo.

Likusi viena, moteris pasinėrė į darbą. Tačiau svajonės tapti mama ji neatsisakė, kelis kartus pabandė pastoti natūraliai, bet nieko neišėjo. Gydytojai jai diagnozavo nevaisingumą. Ilgas gydymas taip pat nepadėjo. Taip po truputį Adrianos asmeninis gyvenimas pasitraukė į antrąjį planą, ir tik išėjusi į pensiją ji staiga suvokė, kokia yra vieniša.

Pagimdyti bet kokia kaina

Kai praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje Rumunijoje tapo prieinama dirbtinio apvaisinimo procedūra, A.Ilijesku iškart nutarė pasinaudoti šia galimybe. Deja, pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, organizmas embrioną atmetė. Po to moteris ilgai gydėsi ir po 9 metų vėl atvyko tirtis. Tyrimas parodė, kad ji yra pajėgi išnešioti kūdikį.

Tuo metu 66-erių Adriana jau buvo sulaukusi menopauzės, visos medikų pastangos atgaivinti jos pačios kiaušinėlius rezultatų nedavė. Todėl visa biologinė medžiaga, reikalinga apvaisinimui, buvo gauta iš donorų, o tai reiškė, kad Adriana nebus biologinė savo vaiko mama. Tai - faktiškai pakaitinė motinystė. Bet moters tai nesustabdė, 2004 m. ji pasiryžo dirbtiniam apvaisinimui ir kreipėsi į vieną geriausių specialistų Bukarešte dr. Bogdaną Marinesku. Ir tai buvo drąsus poelgis.

Pirma, ji stipriai rizikavo savo gyvybe, o antra, niekas negalėjo žinoti, kiek ji dar gyvens ir ar spės užauginti tą vaiką. Bet noras patirti motinystės laimę buvo toks didelis, kad Adriana nieko nepabūgo. Ji sudarė sutartį su minėtu gydytoju, pagal kurią jos mirties atveju jis taptu oficialiu kūdikio globėju, kol šis sulauks pilnametystės. Bogdanas Marinesku vėliau tapo gimusios mergaitės krikšto tėvu.

2005 m. sausio 16-ąją įvyko stebuklas - Adriana pagimdė dukrą Elizą. Kadangi vaikutis į pasaulį atskubėjo per anksti, naujagimė iš pradžių buvo laikoma reanimacijos skyriuje, o naujai iškepta mamytė susidūrė su smerkimo banga, kuri, beje, kliudė ir gydytoją, atlikusį apvaisinimo procedūrą. Tuo metu ji tapo vyriausia mama pasaulyje (tik po metų rekordą viršijo pagimdžiusi septyniasdešimtmetė indė), nors savęs tokia nelaikė: „Jaučiuosi esanti jauna moteris. Kokių 27-erių, o kai labiau pavargstu - 37-erių. Esu sveikesnė už kai kurias perpus jaunesnes už mane moteris", - šypsodamasi kalbėjo A.Iliesku.

Ilgai laukta vėlyvos motinystės laimė

Tapusi mama, Adriana buvo nepaprastai laiminga, savo mažylę apgaubė dėmesiu, rūpesčiu ir kiek įmanydama ugdė, lavino jos gabumus. Eliza gana anksti pradėjo skaityti ir rašyti, gerai mokėsi mokykloje ir fizine bei protine raida niekuo nenusileido bendraamžiams. Be to, išryškėjo Elizos gabumai tiksliesiems mokslams, mokykloje ji dažnai laimėdavo įvairiausius konkursus ir olimpiadas, užimdavo prizines vietas.

„Eliza yra energinga ir linksma, labai laimingas vaikas. Ji man yra viskas, ir niekas kitas nėra svarbu", - pasakojo senyva mama, Elizai buvusi ir esanti artimiausias žmogus.

Mergaitė visiškai nesigėdija to, kad iš šalies su mama atrodo greičiau kaip proanūkė su prosenele. Todėl į klausimą „Tai tavo močiutė?" Eliza atsako, kad tai yra geriausia mama pasaulyje.

Pilnametystė ir ateities planai

Sausį Elizai sukako 18 metų. Mergina visada norėjo įgyti dvi profesijas. Ji yra protinga ir puikiai mokosi. Pernai Eliza įstojo iškart į du Bukarešto universitetus ir spėja studijuoti abiejuose, o mama tuo labai didžiuojasi.

O dar Adriana slapta svajoja, kad dukra ilgai nedelstų su nėštumu ir padovanotų jai anūką ar anūkę. Bet kartu A.Ilijesku teigia, kad moteris turi pati nuspręsti, kada tapti mama, tai turi būti jos sąmoningas sprendimas.

Jei kalbėsime apie ateitį, Adriana pasistengė maksimaliai aprūpinti dukterį, jai skirdama honorarus už knygas. Šiandien jai - 85-eri, ji puikiai supranta, kad gyventi liko nebeilgai, bet, laimė, dukra yra jau beveik savarankiška. Be to, mama paruošė Elizą savo išėjimui ir pasirūpino viskuo, ko tokiais atvejais reikia - nusipirko vietą kapinėse, pasiruošė drabužius ir atidėjo pinigų laidotuvėms.

Dabar, atsigręždama į nugyventus metus, Adriana nė karto nepasigailėjo dėl savo sprendimo tapti senyva mama. Nors daugelis mano, kad A.Ilijesku dukros padėtis yra nepavydėtina, juk iki šiol netyla ginčai: gimdyti po 60-ies - egoizmas ar moters teisė?