Kaip prasčiokė Norma Džin tapo pagrindine Holivudo vilioke

Ši moteris mirė prieš 60 metų, bet jos gyvenimas ir toliau domina publiką. „Merilina Monro - tai vualis, po kuriuo slepiu Normą Džin", - kadaise sakė Holivudo legenda. Ir tai yra tikra tiesa. Merilina ekrane ir gyvenime - dvi visiškai skirtingos moterys. Holivudo legenda Merilina Monro visada asocijuosis su vėjavaikiška mergina iš filmo „Džentelmenai renkasi blondines". Būtent jame ji dainuoja garsiąsias eilutes apie tai, kad geriausi merginų draugai - briliantai. Tai buvo tik įvaizdis, kurio tikroji Norma Džin neatitiko nė per plauką. Be to, kad ji buvo visiškai kitokio būdo, jos skrynelėje tikrų briliantų buvo labai mažai. M.Monro išties mėgo papuošalus, bet juos skolindavosi. Būtent ji pirmoji tai sugalvojo. Žvaigždė tai darė visada, kai reikėdavo suspindėti įvairiuose svarbiuose renginiuose. Asmeniniai papuošalai buvo daugiausia kokybiška bižuterija.

Chaotiška vaikystė

Norma Džin Mortenson (Norma Jeane Mortenson) gimė Kalifornijoje (JAV) tolimais 1926 metais. Būsimosios legendos mama buvo Gledisė Perl Beiker (Gladys Pearl Baker), o tėvo Norma nepažinojo. Pavardę mergaitei suteikė Martinas Edvardas Mortensonas, kuris buvo vedęs Gledisę, tiesa, neilgai. Normos mama nepasižymėjo pastovumu, chaotiškai keitė vyrus. Skubią santuoką paprastai keisdavo tokios pačios skubios skyrybos.

Norma Džin turėjo vyresnį brolį ir seserį, kuriuos Gledisės pirmasis vyras iš jos tiesiog atėmė ir išsivežė į Kentukį, nors teismas teisę auginti vaikus suteikė būtent Gledisei. Daugiau kaip 12 metų Norma nežinojo tiesos apie savo šeimą.

Ankstyvoji mergaitės vaikystė buvo visai laiminga. Nemalonumai prasidėjo po to, kai 1934 m. jos mamai buvo nustatyta paranoidinė šizofrenija. Ji buvo paguldyta į ligoninę, kurioje buvo iki mirties, ir su dukra faktiškai nebendravo. Nuo tada Normos gyvenimas po truputį pradėjo virsti košmaru. Ji patyrė ir seksualinį priekabiavimą, ir buvo mušama, gyveno keliose našlaičių prieglaudose, globėjų šeimose. Savo gyvenimą pati Merilina vėliau apibūdino taip: „ Aš buvau auklėjama visai ne taip, kaip statistinis amerikietis vaikas. Todėl, kad paprastas vaikas gyvena ir yra auklėjamas laimės laukimu. Aš šito laimės laukimo niekada nepatyriau."

Būti kaip žmonės ekrane

Sulaukusi 16-os Norma paskubėjo ištekėti už 21 metų Džeimso Doherčio (James Dougherty). Jis buvo jūrų pėstininkas, gyveno kaimynystėje. Tai buvo santuoka iš išskaičiavimo. Šeima, kurioje tuo metu gyveno Norma Džin, turėjo išvykti iš valstijos, o mergina to labai nenorėjo. Norma pradėjo dirbti modeliu ir sparčiai darė karjerą, o tai labai erzino jos vyrą. Modelių verslo Norma mesti neketino, o santykiai, kurie ir taip nebuvo itin šilti, pateko į aklavietę.

Normai visada buvo svarbiausia būti dėmesio centre. Ji labai norėjo pakeisti savo gyvenimą, kurį laikė nykiu, be prošvaisčių. Jau išgarsėjusi, M.Monro pasakojo: „Pasaulis aplink mane buvo labai niūrus. Aš nuo vaikystės mėgau kiną - ten viskas buvo ryšku, patrauklu. Vaikystėje įtėviai dažnai siųsdavo mane į kino teatrą, kad laikinai manęs atsikratytų. Ten galėdavau sėdėti kiaurą parą! Žiūrėdavau į tą didžiulį ekraną, visai dar vaikas, ir norėdavau vieno: būti tokia kaip tie žmonės ekrane."

Gražuolę modelį greitai pastebėjo prodiuseriai ir pradėjo jai siūlyti epizodinius vaidmenis kine. „20th Century Fox" vykdomasis direktorius Benas Lajenas (Ben Lyon) pasiūlė Normai Džin pasirinkti kūrybinį slapyvardį: jis buvo sulipdytas iš tuometinės Brodvėjaus žvaigždės vardo Merilin (Miler) ir Normos mamos mergautinės pavardės Monro. Naujoji aktorė Merilina Monro nepailsdama mokėsi aktorinio meistriškumo, ėmė šokių ir vokalo pamokas.

Nepaisant prilipusio kvailutės blondinės įvaizdžio, Merilina buvo ne tik labai protinga, bet ir talentinga. Per visą savo karjerą ji rimtai mokėsi vaidybos meno, nepavargdama siekė tobulumo ir sėkmės, pasižymėjo stebėtinu darbštumu, ambicingumu.

Sėkmė laimės nesuteikė

Sėkmės Merilina sulaukė, bet laimė buvo trumpalaikė. Tokia graži, patraukli, geidžiama moteris buvo labai nelaiminga. Ekrane ji vis įkūnydavo lengvabūdiškas, žaismingas blondines, spinduliavo pasitikėjimą savimi ir nepaprastą seksualumą. Jos nuotraukos ir filmai taps amžinu įrodymu, kad labiau gundančios aktorės Holivude nebuvo niekada, nei iki neprilygstamosios Merilinos, nei po jos.

Labai svarbūs, persilaužimo metai Merilinai buvo 1953-ieji. Ji nusifilmavo filmuose „Niagara" su Džozefu Kotenu (Joseph Cotten), „Džentelmenai renkasi blondines" su Džeine Rasel (Jane Russell) ir „Kaip ištekėti už milijonieriaus" su Bete Greibl (Betty Grable) ir Lorena Beikol (Lauren Bacall).

Prieštaringumas visada buvo Merilinos profesinės veiklos skiriamasis bruožas. Ji galėdavo kelias valandas pavėluoti į filmavimą arba netikėtai pamiršti tekstą, reguliariai vis pareikšdavo, kad pasiklydo studijoje, ir toks jos elgesys nuvildavo Bilį Vailderį (Billy Wilder), dirbusį su ja filmavimo aikštelėje. O apie aktorės talentą ir Merilinos darbštumą jis atsiliepdavo labai pagarbiai, nepaprastai ją gerbė ir vertino, vadindamas didžia aktore.

Kitu Merilinos sutuoktiniu tapo beisbolo žaidėjas Džo Dimadžijas (Joe DiMaggio). Nepaisant audringų jausmų, ši santuoka, kaip ir pirmoji, truko neilgai. Merilina buvo viena labiausiai atpažįstamų 6-ojo deš. aktorių, o Džo Dimadžijas - vienas žinomiausių sportininkų. Jis žaidė aukščiausiosios beisbolo lygos „New York Yankees" komandoje ir buvo tikra žvaigždė. Jau tituluojamas vienu geriausių visų laikų beisbolo žaidėjų, jis 1951 m. baigė sportinę karjerą. M.Monro ir Dž.Dimadžijas pradėjo susitikinėti 1952 m. ir vos po poros mėnesių susituokė.

Deja, Džo ir Merilinos santuoka iširo. Praėjus vos 274 dienoms po vestuvių aktorė nutarė skirtis. Nepaisydami to, kad išsiskyrė, jie sugebėjo likti draugai visą gyvenimą, o prieš tragišką Merilinos mirtį net ketino vėl susieiti, tačiau mirtis iš tiesų juos išskyrė.

Dž.Dimadžijas daugiau nevedė ir iki gyvenimo galo mylėjo tik vieną Normą Džin ir nešdavo gėles ant jos kapo. O Merilina vėliau dar susiejo gyvenimą su dramaturgu Arturu Mileriu (Arthur Miller), kuris parašė scenarijų paskutiniajam baigtam Merilinos filmui „Nepritapėliai", ekranuose pasirodžiusiam 1961 m.

Per anksti užgesusi žvaigždė

Asmeninės problemos, narkotikai ir depresija padarė savo juodą darbą. M.Monro susivaidijo su studijos „20th Century Fox" vadovybe ir tik po kankinamo aiškinimosi teisme jie atnaujino su ja sutartį. Bet neprilygstamajai Merilinai nebuvo lemta baigti darbą nė viename iš projektų. 1962 m. rugpjūčio 5 d. ji buvo rasta namuose, savo lovoje, be gyvybės ženklų. Jai buvo vos 36-eri. Oficiali mirties priežasties versija - per didelė barbitūratų dozė, tikriausiai savižudybė. Bet kai kas mano, kad tai buvo žmogžudystė. Daugelis žinomų žmonių norėjo nutildyti gražiąją Meriliną Monro. Jos ryšiai su tokiomis įtakingomis asmenybėmis kaip Dž.F.Kenedis didžia dalimi netiesiogiai patvirtina šias prielaidas.

Džo Dimadžijas tvirtino, kad tiksliai žino, jog Merilina buvo nužudyta, ir net žino, kas tai padarė. Pasak Dž.Dimadžijo, jie su M.Monro iki jos gyvenimo pabaigos palaikė labai artimus, draugiškus santykius (tai patvirtina ir aktorės aplinka). Džo pasakojo, kad jos mirties naktį kalbėjosi su ja telefonu ir ji buvo gerai nusiteikusi. Žudytis ji tikrai neketino. Ir dar jis su kartėliu pareiškė: „Visi Kenedžiai buvo žudikai ir jiems visada lengvai pavykdavo išlipti sausiems iš balos".

Labai gaila, kad ryški Merilinos Monro žvaigždė nustojo spindėti taip anksti. Ji paliko labai ryškų pėdsaką pasaulio kino istorijoje. Dėl savo ambicingumo, grožio ir moteriškumo ji tapo visos epochos romantiniu simboliu, vien žvilgsniu įkvėpdavo ne vieną žiūrovų kartą. Per savo trumpą ir neramų gyvenimą ji pasiekė daug, bet jos patrauklumo recepto taip niekas ir neatskleidė.

Pati žvaigždė interviu žurnalui „Life" sakė: „Grožis ir moteriškumas neturi amžiaus, jų dirbtinai nesukursi. Gamintojams tai nepatiks, bet tikro spindesio nepagaminsi. Jo pagrindas yra moteriškumas ir seksualumas. Tai patrauklu tik tada, kai natūralu ir spontaniška".