Gediminas Žilinskas (34) iš fotografijos gyventi pradėjo prieš trylika metų, įsidarbinęs naujienų agentūroje ELTA. Šiandien jis laikomas vienu geriausių madą ir žmones fotografuojančių profesionalų. O jo svajonė - sukurti nuotrauką "Vogue" viršeliui. Universalus, stebinti save ir kitus siekiantis menininkas nefotografuotų tik smurto ir karo.
- Kodėl naujienų agentūros fotografo darbą iškeitei į žurnalų fotografo?
- Negaliu sakyti, kad man nepatiko reportažinė fotografija. Tiesiog gavau pasiūlymą išbandyti save naujoje srityje. Dabar esu laisvai samdomas fotografas ir nesivadovauju jokiomis klišėmis, kurių paprastai iš savo fotografų reikalauja leidinių redaktoriai. Tai varžo. O aš galiu pasidžiaugti, kad pats siūlau idėjas žurnalams ir jie jas perka.
- Ar fotografuoji vestuves?
- Žinoma. Ir jau labai seniai. Kitaip nei daug kitų fotografų, nesikratau vestuvių fotografo darbo. Tai galimybė nepamiršti fotoreporterio darbo. Nesu tradicinės vestuvių fotografijos, kai visi pozuoja prie beržų, šalininkas. Aš bandau užfiksuoti nesuvaidintas akimirkas. O fotografija ir įgyja vertę tada, kai jos nebepakartosi.
- Galėtum apibūdinti savo stilistiką?
- Ji lanksti. Esu universalus fotografas, nes fotografuoju įvairiems žurnalams žmones, madą. Man patinka stebinti save ir kitus. Nieko nėra blogiau, jei pamačius nuotrauką iš karto galima pasakyti, kas jos autorius. Geras fotografas turi vengti kartotės.
- Ar būna nefotogeniškų žmonių?
- Amžinas klausimas... Aš visada sakau, kad nėra nefotogeniškų, tik sunkiau nufotografuojami.
- O kokie žmonės fotogeniški?
- Tie, kurių veidai proporcingi. Jie gerai atrodo esant įvairiam apšvietimui. Pavyzdžiui, mūsų, uropiečių, problema - tamsūs paakiai, kurių negali visai panaikinti joks grimas. Sakote, galima panaikinti "Photoshop"? Galbūt, bet esu prieš besaikį jo naudojimą, nes žmogus fotografijoje tampa ibernetinis.
- Kokius žmones tau patinka fotografuoti?
- Visus. Na, gal sunku būna, kai žmogus būna nenusiteikęs fotografuotis, arba dar blogiau - nori viską atlikti labai greitai. Tada tenka kalbėtis, sukurti gerą atmosferą, nes kitaip nebus gerų nuotraukų.
- Ar turi kokių nors fotografijos tabu?
- Nefotografuočiau smurto ir dar nenorėčiau būti karo fotografu.
- Kokia tavo svajonių fotosesija?
- Norėčiau fotografuoti tarptautinio lygio žurnalams. Pavyzdžiui, sukurti nuotrauką "Vogue" žurnalui.
- Neseniai pristatei fotografijų parodą "Erotica '09". Kodėl dauguma fotografų žavisi erotinėmis fotosesijomis?
- Ne tik fotografai žavisi erotinėmis nuotraukomis. Pažiūrėkite į reklamas, spaudą.
- Kas tave įkvėpė kurti erotines nuotraukas?
- Penkerius metus dirbdamas mados fotografu atradau savitą požiūrį į moters kūną. Norėjau jį pateikti dekoratyviai. Be to, fotografuoti nuogą kūną kiekvienam fotografui yra iššūkis.
- Ką jauti, kai fotografuoji gražią apsinuoginusią moterį?
- Atsakomybę ir norą įgyvendinti viziją. Jei norite sužinoti, ar ką nors jaučiu kaip vyras, turiu nuvilti. Tuo metu galvoju tik apie darbą. Jei į kiekvieną fotografuojamą moterį žiūrėčiau kaip į sekso objektą - išprotėčiau. Kam to reikia?
- Ar šiandien sunku įkalbėti moteris išsirengti prieš objektyvą?
- Lietuvoje labai sunku. Moteris nori suprasti mano viziją, turi jaustis saugi. Be to, fotografija, kuri pateks į viešumą, turi būti mūsų abiejų palaiminta.
- Ar buvo tokių atvejų, kai nuotraukos nepalaimino modelis, nors, tavo galva, ji buvo verta parodos?
- Tikrai buvo. Pasitaikė, kad vaikinas uždraudė: "Kaip į mano moterį žiūrės kiti?" Mūsų vyrai labai savininkiški.
- Kaip pasirenki modelius erotinėms fotosesijoms?
- Spontaniškai. Moteris turi mane suintriguoti, joje turiu matyti moterį iš didžiosios raidės. Žinoma, svarbūs ir fiziniai duomenys.
- Ar moki joms už fotosesijas?
- Ne. Tačiau visada padovanoju nuotraukas. Nenoriu, kad menas būtų nupirktas. Moteris turi norėti bendradarbiauti ne už pinigus, o iš idėjos.
- Kokia moteris graži tau?
- Tai tikrai ne išoriniai duomenys, o jausmas.
- Ir dėl to draugauji su modeliu Dite?
- Taip sutapo. Manęs visiškai neintrigavo tai, kad ji modelis. Bet neneigsiu, kaip ir kiekvieną vyrą, mane traukia gražios moterys.
- Kaip susipažinote?
- Viename madų renginyje užsukau į užkulisius, bendravau su pažįstamomis manekenėmis. Pamatęs Ditę, pagalvojau, kad gražus modelis, ir pasiūliau jai nusifotografuoti vieno žurnalo viršeliui. Paskui taip sutapo, kad vienu metu lankėmės Niujorke. Aš jai atvežiau tą žurnalą ir taip susidraugavome. Kartu esame dvejus metus.
- Ar Ditė nepavyduliauja, kad tavo darbas susijęs su gražiomis moterimis?
- Visa laimė, kad ji pati yra modelis ir viską supranta, nes bet kuri kita greičiausiai pavyduliautų. Be to, ji pasitiki savimi.
- O tu nepavydi, kai ją fotografuoja kitas fotografas?
- Pavydžiu tik vieno - kad jis padarys gražią nuotrauką su ja. (Juokiasi.)
- Kokių turi hobių?
- Anksčiau daužydavau bokso kriaušę, dabar pamėgau važinėtis dviračiu nuo kalnų.
- Ką dar mėgsti veikti laisvalaikiu?
- Dievinu kiną. Kino teatre galiu praleisti visą laisvalaikį. Deja, pastaruoju metu nebeskaitau knygų - neberandu laiko. Skaitau tik akimis. (Šypsosi.) Dažnai susitinku su draugais.
- Ar pats mėgsti fotografuotis?
- Anksčiau labai nemėgau. Dabar pasidarė įdomu pažinti kitą pusę.
- Sklando kalbos, kad jūs su kolega Tomu Kaunecku esate pasipūtę. Ar teko susidurti su tokia nuomone?
- Taip. Tik nežinau, kodėl ji susiformavo. Gal dėl kai kurių kolegų pavydo...
- Kur mėgsti leisti pinigus?
- Niekada negailiu pinigų fotoaparatūrai. Kaip ir dauguma vyrų, negaliu atsispirti technikai: automobiliams, dviračiams ar laikrodžiams. Stengiuosi negailėti pinigų laisvalaikiui ir maistui.
- Mėgsti gaminti maistą?
- Taip. Renkuosi geros kokybės produktus. Su Dite nevalgome mėsos, deriname maisto produktus.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Laisvalaikis"
