Vieno žymiausių humoristų, tiksliau kalbant, artistų, kuris sovietmečiu ilgą laiką linksmino publiką, kartais pasitelkdamas ir Ezopo kalbą, vardas kiek primirštas. Daugiau kaip 30 metų jis dirbo Lietuvos estrados kolektyvų konferansjė, juokino publiką ir skolintomis iš kitų kalbų, ir savo sukurtomis humoreskomis bei taikliais juokingais pastebėjimais iš to meto gyvenimo. O tos juokingos situacijos, anot J.Zavaliausko, nelabai daug kuo skiriasi nuo šiandienykščių. Kad ir ši juokinga, kiek pamokanti istorija.

“Tai atsitiko, kai dirbau Juozo Tiškaus vadovaujamame “Estradinių melodijų” kolektyve, - pasakoja J.Zavaliauskas. - Prestižinis Lietuvos filharmonijos orkestras tuomet turėjo ir prabangius kostiumus, kurie buvo skirtingų spalvų pirmai ir antrai koncerto dalims. Taigi viename Lietuvos mieste vyko smagus mūsų pasirodymas. Visi buvome gerai nusiteikę. Per pertrauką atlėkęs dainininkas Jurgis Žukauskas atsinešė tik ką parduotuvėse pasirodžiusį naują gaminį: 1 litrą pieno polietileniniame maišelyje, o iki tol pienas buvo parduodamas tik stikliniuose buteliuose. Jis džiaugsmingai sušuko: “Matote, kokia technikos pažanga! Per televiziją mačiau, kaip žmogus užsilipo ant to maišelio, ir nieko. Patvarus. Ir mažiau sveria”. Norėdamas įrodyti maišelio tvirtumą, kolega mestelėjo paketą aukštyn ir paspyrė koja kaip kokį futbolo kamuolį. Ir ką jūs manote, maišelis plyšo, o pienas ištiško į visas puses, aptaškydamas purslais mūsų gražiuosius kostiumus”.

Orkestrantai pašiurpo po tokio “krikšto”, Juozas, pamena, supyko ne juokais, bet paskui visi prapliupo kvatotis. Gera buvo juoktis iš reklamos aukos, kai turėjo kuo persirengti. Tik publika, laukdama užsitęsusios pertraukos pabaigos, nerimavo ir plojimais ragino greičiau pradėti. J.Zavaliauskas visą nepasitenkinimo šurmulį sugebėjo greitai nuraminti, suskeldamas anekdotą.

Juozo Zavalaiusko anekdotas:

Jonas, gydytojo paprašytas, susiruošė nunešti į polikliniką ištirti šlapimo ir išmatų. Tais laikais dar specialių indelių vaistinėse nebuvo, tad vieną “daiktą” įpylė į buteliuką, o kitą, žmonos patartas, įkrovė į degtukų dėžutę.
Išėjo vyras iš namų ir dingo. Nėra jo valandą, dvi, tris. Nerimaujanti žmona nubėgo į polikliniką ieškoti, bet ten vyro nebūta. Tuomet neliko nieko kito, kaip skambinti į greitąją pagalbą.
- Jūsų vyras ligoninėje, - išgirdo atsakymą.
Nubėgusi į ligoninę, pamatė Joną, visą sutvarstytą gulintį palatoje.
- Kas atsitiko?
- Na, ėjau į polikliniką, o du vyrai sustabdė ir paprašė degtukų. Aš jiems ir ištiesiau dėžutę...