6 nuotr.

Čarlzas Darvinas. Wikipedia.org nuotr.

Čarlzas Darvinas

Didžiojo gamtininko išsilavinimas - klasikinis prieštaringumo pavyzdys: metęs gamtos mokslų studijas Edinburgo universitete, jis įstojo į Kembridžo universiteto teologijos koledžą. Bet negalima sakyti, kad Č.Darvinas (Charles Darwin) uoliai studijavo teologiją, tiesiog jaunuolis buvo pasirengęs įgyti bet kokį išsilavinimą, kad tik nenuviltų tėvų. Didžiąją laisvo laiko dalį jis leisdavo miške - medžiodamas arba rinkdamas vabzdžius savo kolekcijai. Baigęs koledžą Č.Darvinas turėjo teisę gauti parapiją ir pradėti pastoriaus veiklą. Jeigu ne atsitiktinai pasitaikiusi kelionė aplink pasaulį laivu „Beagle“, jis galėjo tapti paprastu dvasininku, turinčiu keistą hobį rinkti vabalus.

Josifas Stalinas

Generalisimo, „tautų tėvo“ ir bene prieštaringiausios XX a. Rusijos istorijos asmenybės Josifo Džiugašvilio išsilavinimas buvo stebėtinai kuklus. Išmokęs rusų kalbą, jis įstojo į realinę mokyklą, o paskui - Tifliso (Tbilisio) dvasinę seminariją. Nežiūrint akivaizdžių gabumų (geri įvairių dalykų pažymiai, vykę bandymai eiliuoti) penktaisiais mokslo metais J.Džiugašvilis buvo iš jos pašalintas, formaliai už neatvykimą į egzaminą. Apie tikruosius motyvus galima tik spėlioti. J.Džiugašvilis neslėpė marksistinių pažiūrų ir tarp seminaristų vedė aktyvų „aiškinamąjį darbą“. Į revoliucijos kelią būsimasis Stalinas išėjo kišenėje turėdamas keturių klasių baigimo pažymėjimą; taip ir nebaigęs dvasinės seminarijos, jis negalėjo pretenduoti į aukštesnę negu pradžios mokyklos mokytojo vietą.

Zigmundas Froidas

Z.Froidas (Sigmund Freud) ilgai negalėjo apsispręsti, kuo norėtų būti. Jaunystėje jį žavėjo filosofija ir literatūra, vėliau - politika ir karyba. Tačiau, turėdamas ribotas finansines galimybes, jis pasirinko stoti į Vienos universiteto medicinos fakultetą, nutaręs, kad tapęs gydytoju vargo nematys. Gavęs mokslinį daktaro laipsnį, Z.Froidas išmėgino jėgas chirurgijoje (bet jam ji pasirodė pernelyg varginanti) ir neurologijoje, bet ir ši per trejus metus jam nusibodo. Juolab jis įsivėlė į skandalą, propaguodamas kokainą kaip vaistus, o tai kai kuriems jo draugams kainavo sveikatą. Tik apie trisdešimtuosius gyvenimo metus Z.Froidas pagaliau ėmėsi tyrinėti isteriją. Vėliau „psichoanalizės tėvas“ prisipažino, kad jo niekada netraukė medicina ir apskritai savęs gydytoju nelaikė.

Tomas Edisonas

Visame pasaulyje žinomas išradėjas apskritai negavo sistemingo išsilavinimo: motinai teko atsiimti jį iš mokyklos, nes mokytojams vaikas pasirodė „ribotas“. Paauglystėje T.Edisonas (Thomas Edison) pardavinėjo žurnalus geležinkelio stotyje. 17-os būsimasis tūkstančių patentų savininkas, kinetoskopo ir fonografo išradėjas, iš geležinkelio stoties viršininko pramoko dirbti telegrafistu. Išsamių žinių apie elektrinius reiškinius T.Edisonas įgijo tik atlikdamas praktinius bandymus, t.y. buvo savamokslis.

Mahatma Gandis

Garsusis nesmurtinio pasipriešinimo filosofijos ideologas Mahatma Gandis (Mahatma Gandhi) pagal išsilavinimą buvo teisininkas. Teisę būsimasis guru studijavo Londone, tačiau grįžęs į gimtąją Indiją pagal specialybę įsidarbinti negalėjo. Tada M.Gandis išvyko į Pietų Afriką, kur tapo, kaip dabar būtų sakoma, „žmogaus teisių gynėju“. Imigrantų indų padėtis PAR buvo sunki: skurdus gyvenimas, vergiškas darbas ir rasistiniai suvaržymai. Kai M.Gandį už mėginimą protestuoti žiauriai sumušė vietos baltieji, jis nusprendė imtis „nesmurtinės“ taktikos. Nesipriešinimo idėją M.Gandis perėmė iš Levo Tolstojaus, kurį vadino savo mokytoju. Originalus kovos būdas buvo pavadintas „satjagraha“: atsisakymas bendradarbiauti ir pilietinis nepaklusnumas, pasireiškiantis pasirengimu patirti skausmą ir kentėti. Laikydamasis šio principo, M.Gandis netrukus tapo garsiu, judėjimo už Indijos nepriklausomybę nuo D.Britanijos, veikėju.

Koko Šanel

XX a. moteriškos mados pradininkė ir net diktatorė, propagavusi „prašmatnų paprastumą“, Gabrielė Šanel (Gabrielle Chanel) jaunystėje ir svajoti negalėjo apie specialųjį modeliuotojos išsilavinimą. Augusi be mamos ir tėvo, 18 metų mergina įsitaisė dirbti kabareto dainininke. Beje, būtent ten jai prilipo pravardė „Koko“ - dėl jos dažnai atliekamos dainelės „Ko-Ko-Ri-Ko“. Dieną ji dirbo pardavėja madingų drabužių parduotuvėje, kurioje daug sužinojo apie stiliaus subtilybes. Pradėti kurti savo modelius (iš pradžių moteriškų skrybėlaičių) K.Šanel pavyko tik tada, kai ją ėmė globoti anglas pramonininkas Arturas Keipelas (Arthur Capel).